Žurnalistams viešai prieinamuose šaltiniuose pavyko rasti pranešimų apie 1744-ių karių žūtis Ukrainoje, tai – žymiai daugiau, nei rodo oficialūs Rusijos gynybos ministerijos duomenys (naujausia publikacija – kovo 25-os dienos, joje skelbiama apie 1351 žuvusįjį). Tačiau tikrieji nuostoliai, kaip rašo „Mediazona“, gali būti dar gerokai didesni – toli gražu ne apie visus žuvusius viešai praneša spauda, artimieji, vietos valdžia ar švietimo įstaigos.
JAV skaičiavo, kad iki kovo pabaigos rusų aukų skaičius siekė 10 000, tačiau nenurodė, ar tai tik žuvusieji, ar kartu ir žuvusieji, ir sužeistieji, ir belaisviai. Ukraina skelbia apie jau daugiau nei 22 tūkst. žuvusių rusų karių.
„Telegram“ kanale „Goriuško“, kuriame irgi skaičiuojami pranešimai apie rusų karių žūtis, balandžio 25 d. buvo pateikti duomenys apie 1750 žuvusiųjų.
Tarp žuvusiųjų, kurių tapatybės žinomos, – 317 karininkai, iš jų trečdalis – majorai, pulkininkai leitenantai ir pulkininkai. Rusai patvirtino ir dviejų generolų majorų bei 1-ojo rango kapitono mirtį.
„Mediazona“ pabrėžia – faktas, kad kas penktas pranešimas yra būtent apie karininko žūtį, nereiškia, kad penktadalį žuvusiųjų sudaro karininkai – įprastai apie karininkų žūtį praneša viešai, jų pirmųjų kūnus pargabena į savo šalį.
Ne mažiau kaip 500 žuvusiųjų – vadinamieji elitiniai kariai, iš visapusiškiau kovoms parengtų padalinių, iš jų 351 – desantininkai (žuvo ir 91-as jūrų pėstininkas bei 45-i specialiųjų operacijų kariai).
Daugiausia karių neteko 331-as gvardijos oro desantininkų smogiamasis pulkas iš Kostromos – 49 karių, 76-os gvardijos oro desantininkų divizija iš Pskovo – 40 karių. Žiniasklaidos duomenimis, šie desantininkai dalyvavo puolime palei Kyjivą.
Tiek desantininkai iš Pskovo, tiek desantininkai iš Kostromos jau dalyvavo kare Donbase 2014 m. Tada jų dalyvavimą slėpė – Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad patekusieji į nelaisvę tariamai pasiklydo, atsitiktinai atsidūrė Ukrainos teritorijoje arba išėjo iš tarnybos ir neva savanoriais išvyko į karą, o žuvusiuosius laidodavo slapčia.
„Mediazona“ rado informacijos apie penkių policininkų ir 78-ių karių iš „Rosgvardija“ žūtį, tarp jų yra ir narių iš OMON, kurio užduotis, pasak žurnalistų, ne kariniai veiksmai užsienyje, o protestų malšinimas, kratos ir sulaikymai.
„Mediazonos“ pateikiamame Rusijos regionų sąraše išsiskiria Dagestanas (125 žuvusieji) ir Buriatija (85 žuvusieji). Abu regionai nėra turtingi, vidutinis atlyginimas juose – apie 20 tūkst. rublių. Sąraše gana nedaug turtingų gyventojų iš Maskvos (3 asmenys) ir Sankt Peterburgo.
243-i žuvusieji 21–23 m. amžiaus, 195-i – 24–25 m., o 139-i – jaunesni nei 21 m. (tarp jų yra ir privalomosios tarnybos karių).
Maždaug 700-uose pranešimų nurodyta karių žūties data. Sprendžiant iš „Mediazonos“ informacijos grafiko, per pirmas tris karo savaites buvo daugiau mirčių negu vėlesnėmis savaitėmis. Daugiausia minima kovo 12 d. (žurnalistai spėja, kad nuostoliai gali būti susiję su kovomis dėl Mariupolio), taip pat pirma ir penkta invazijos diena.
