Apie tokius scenarijus administracijos vidaus politikos skyrius pradėjo intensyviai galvoti prieš kelias savaites. „Pasižiūrėjo, pasvarstė ir nusprendė, kad kažkokio aiškaus ir tinkamo scenarijaus šiuo metu nėra. Todėl ir nuspręsta visuomenės nuomonės dėl galimų derybų (ir taikos susitarimo) nuspręsta neformuoti, paliko viską natūraliai eigai“, – teigia vienas iš „Meduza“ pašnekovų.

Šaltiniai teigia: Kremlius įsitikinęs, kad dauguma rusų labai rimtai karą suvokia kaip „kovą su nacistais ir nacizmu“. Patvirtinimo tokiam teiginiui ieškoma uždarų sociologinių apklausų rezultatuose (Rusijos valdžia tokiomis naudojasi jau daug metų). Kaip „Meduza“ rašė jau anksčiau, nuo 2022 metų kovo pradžios, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, prezidento administracijos užsakymu atliekamos kokybinės apklausos ir kokybiški visuomenės tyrimai – interviu ir tikslinės grupės.

Jokių patikimų nepriklausomų duomenų, patvirtinančių hipotezę dėl „karingos rusų daugumos“, nėra. Skelbiama daug sociologinių tyrimų apie rusų požiūrį į karą, dauguma jų teigia, kad dauguma Rusijos gyventojų, esą, „specialiąją operaciją“ palaiko. Nepaisant to, nemažai mokslininkų pabrėžia: propagandos, cenzūros ir represijų sąlygomis tokie tyrimai vargu ar atspindi realią situaciją.

Nepaisant to, Rusijos prezidento administracija ir toliau kliaujasi savais duomenimis, iliustruojančiais kokia, anot „Meduza“ , šiuo metu Rusijoje yra nuotaika karo klausimu. Konkrečiai, kaip tikina Kremlius, vienu iš pačių rimčiausių pretekstų „visuomenei atsisakyti karo“ gali tapti „daugumos viduriniosios klasės atstovų pozicija“. Kliaudamiesi tomis pačiomis uždaromis apklausomis „Meduza“ pašnekovai tvirtina, kad tie „viduriniosios klasės atstovai“ įsitikinę: „Kare reikia kariauti iki pergalės, jeigu jau pradėjome – iki Kyjivo ar net iki Lvivo. Trauktis nevalia.“

„Kol kas tokie žmonės viskuo apsirūpinę. Kol kas daugumai jų dar nereikia atnaujinti buitinės technikos. Pajamos leidžia praktiškai nepajusti augančių kainų. Užtat jaučia, kad stovi už savą šalį, už tariamą teisingumą“, – paaiškina vienas iš pašnekovų.

Vladimiras Putinas

Tokie žodžiai patvirtina tūkstančio Maskvos gyventojų apklausos, kurią atliko „Russian Field“ bendrovė opozicijos politiko Romano Junemano užsakymu, išvadas. Žmonių, galinčių už gaunamas pajamas įsigyti praktiškai visko, grupėje už „specialiosios karinės operacijos“ tęsimą pasisakė 62 proc., o už taikos derybas – 29 proc. Grupėje žmonių, gaunančių pajamas, leidžiančias įsigyti buitinės technikos, karą palaiko 54 proc., o derybas – 37 proc. Kalbant apie piliečius, kuriems sudėtinga įsigyti net ir maisto produktų, karinius veiksmus Ukrainoje remia vos 40 proc., o taikos derybas – 43 proc.

Sociologas Grigorijus Judinas „Meduza“ patikino, kad net ir tokius rezultatus galima paaiškinti tuo, kad „nemenka Rusijos viduriniosios klasės dalis – tai silovikai ir vidurinio lygio valdininkai“: „Kitaip tariant, tai tiesioginiai režimo naudos gavėjai. Arba tie, kurie žino, kada reikia demonstruoti lojalumą“.

Protesto iliuzija

„Meduza“ pašnekovai sako, kad tokiame fone Kremliuje „baiminamasi nepasitenkinimo“, kilsiančio tuo atveju, jeigu bus nuspręsta atitraukti karius ir imtis derybų. Remiantis valdžios vertinimu, viskas gali baigtis netgi masiniais protestais miestų gatvėse.

Šią hipotezę „Meduza“ šaltiniai aiškina tuo, kad Rusijos propaganda „perlenkė lazdą su nacizmo Ukrainoje temos eskalavimu“: „Tai pernelyg galingi dirgikliai, tai Didžiojo Tėvynės karo atminties prikėlimas, kai buvo kariaujama su nacistais. Ta atmintis puoselėjama jau per ilgai.“

Viešai Rusijos prezidento administracijos darbuotojai šią retoriką palaiko, nes mano, kad su visuomenės nuomone ginčytis „jau per vėlu“ – o kariauti iki kažkokio rezultato, kurį bus galima pateikti kaip pergalę, juk reikės. Pavyzdžiui, pirmasis prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka mokyklų forume „Sila v prave“ kalbėjo: „Rusija, Sovietų Sąjunga, jau kartą vykdė šią istorinę mūsų tautos misiją, kartą mes jau šventėme pergalę prieš nacizmą, ir mūsų tauta, mūsų valstybė, padarys viską, kad nacizmas daugiau niekada nebepakeltų galvos ne tik pas mus Rusijoje, bet ir niekur kitur pasaulyje“.

Tokių nuogąstavimų adekvatumu du politinių technologijų ekspertai (vienas anksčiau bendradarbiavo su prezidento administracija, o kitas iki pat dabar dirba su Kremliumi) abejoja: „Dabartinėje situacijoje kliautis kažkokia sociologija būtų keista. Žmonės, kurie greičiausiai yra pasyvūs, jie gali ir nebūti prieš karą, bet ir nebūti už jį. Maskvoje Z raidžių ant viduriniosios klasės automobilių nematyti. Respondentai atsakinėja iš inercijos – netgi galimai nenuoširdžiai. Ir to negalima vadinti karo palaikymu. Patys kariauti tie žmonės tikrai nepasirengę“.

Abu pašnekovai įsitikinę, kad „pritildžius propagandą“ jokių masinių karo šalinininkų protestų tikrai nebūtų. Anot vieno, „piliečiai tiesiog liausis galvoję ir kalbėję apie nacistus, sugrįš prie savų asmeninių problemų“.

Tokios nuomonės laikosi ir sociologas Grigorijus Judinas. Jis įsitikinęs, kad valdžios nerimas dėl galimų karo palaikytųjų protestų gali būti paaiškinamas tik Kremliaus iliuzijomis. Ekspertai priminė „Meduza“ straipsnį, pasirodžiusį mėnuo iki karo pradžios, kuriame vienas iš prezidento administracijai artimų pašnekovų kalbėjo, kad, anot Kremliaus, „bet kuris Rusijos hipsteris“ „širdyje imperialistas“. „Tai, žinoma, ligota fantazija. Nežinau, kaip tai būtų galima pagrįsti. Tie žmonės (Kremliuje) išsigalvojo sau auditoriją ir verčia visus tokiame farse dalyvauti. Baisiausia, kad jiems pavyksta“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)