„Antros specialiosios operacijos fazės (prasidėjusios prieš dvi dienas) pradžios viena iš Rusijos kariuomenės užduočių – perimti visišką Donbaso ir Pietų Ukrainos kontrolę. Tada Rusija turėtų sausumos koridorių į Krymą, taip pat galėtų daryti įtakos gyvybiškai svarbiems Ukrainos ekonomikos objektams“, – pareiškė jis.
R. Minekajevas pabrėžė, kad, perėmus Ukrainos pietinės dalies kontrolę, atsirastų išėjimas į Padniestrę, kur „irgi yra faktų apie rusakalbių gyventojų engimą“.
„Sprendžiant iš visko, dabar kovojame su visu pasauliu, kaip buvo Didžiojo tėvynės karo metais, visa Europa, visas pasaulis buvo prieš mus. Ir dabar tas pats, jie niekada nemėgo Rusijos“, – skundėsi jis.
Padniestrė yra siauras sausumos ruožas Moldovos rytuose, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai ir kuris yra maždaug už 40 km nuo Ukrainos Odesos uostamiesčio.
Ukrainos vadovybė baiminasi Rusijos puolimo ir iš vakarų. Tam esą gali būti panaudoti Moldovos Respublikoje dislokuoti rusų daliniai.
„Neatmestina, kad rusų ginkluotosios pajėgos Padniestrės regione Moldovos Respublikoje vykdys provokacijas“, – pirmadienį pareiškė Ukrainos generalinis štabas.
Jei rusų daliniai iš Padniestrės ir Maskvai lojalios paramilitaristinės grupuotės iš regiono įsitrauktų į karą, kiltų potenciali grėsmė, kad Ukrainos kariuomenė bus apsupta šalies pietuose, konkrečiai – apie Odesos regioną. Rusija iki šiol neigė tokius ketinimus.
Kaip ir jos kaimynė Ukraina, buvusi sovietinė Moldova susiduria su separatizmu šalies rytuose, ginčijamame Padniestrės regione, kur dislokuota 1,5 tūkst. rusų karių.
Nors Moldova laikosi karinio neutralumo ir neturi planų prašytis į NATO, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje Kišiniovas oficialiai kreipėsi dėl narystės ES, skubiai bandydamas stiprinti ryšius su Vakarais. 2,6 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp skurdžiausių Europoje, bet priima dešimtis tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių.
Rusijos invazija pakurstė susirūpinimą Moldovoje ne vien dėl humanitarinės krizės, bet ir dėl nuogąstavimų, kad V. Putinas galėtų bandyti sujungti separatistinę Padniestrę su Ukraina per pastarosios strateginį Odesos uostamiestį.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas neseniai apsilankė Moldovoje ir pažadėjo: „Palaikome Moldovą ir visas kitas šalis, galinčias susidurti su tokia pačia grėsme.“
„Antrasis etapas“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskvos karinė kampanija Ukrainoje įžengė į naują fazę.
Duodamas interviu Indijos televizijai S. Lavrovas sakė, kad „operacija tęsiasi; šios specialiosios operacijos tolesnė fazė dabar prasideda. Ir, manau, dabar bus svarbus momentas per šią specialiąją operaciją.“
Ukraina vėlai pirmadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos pradėjo naują didelio masto puolimą šalies rytiniame Donbaso regione. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai, įkūrę vadinamąsias „liaudies respublikas“. Pastarųjų nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pat pradėdama invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusijos „specialiosios operacijos“ tikslas – „visiškai išvaduoti Donecko ir Luhansko respublikas“.
Tokius pačius tikslus antradienį minėjo ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Palaipsniui įgyvendiname savo planą išvaduoti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, – sakė jis per televizijos transliuotą susitikimą su kariuomenės vadais. – Ėmėmės priemonių taikiam gyvenimui atkurti.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau S. Šoigu dėl kraujo liejimo kaltino Vašingtoną ir Vakarų šalis.
„Jungtinės Valstijos ir jo kontroliuojamos Vakarų valstybės daro viską, kad kiek įmanoma ilgiau užtęstų karinę operaciją“ Ukrainoje, teigė jis.
„Didėjančios užsienio ginklų tiekimo apimtys vaizdžiai rodo jų ketinimus provokuoti Kyjivo režimą kautis iki paskutinio ukrainiečio“, – pridūrė S. Šoigu.
Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovas pulkininkas Oleksandras Motuzianikas, davęs interviu „RBK Ukraina“, sakė, kad Rusijos propagandos teiginys, kad karą Ukrainoje sudaro „keletas etapų“ – melagingas. Iš tikrųjų priešas tikėjosi sėkmingai įgyvendinti vienintelį etapą.
„Turime žinoti, kad būtent iš Rusijos valdžios lūpų nuskambėjo teiginys, jog vadinamąją „specialią karinę operaciją“ sudaro keletas etapų. Iš tikrųjų „etapas“ buvo vienas: žaibiškas puolimas, didelių Ukrainos miestų, įskaitant sostinę, užėmimas, Ukrainos vyriausybės nuvertimas ir Rusijos Federacijai pavaldžios vyriausybės įsteigimas ir, galiausiai, Ukrainos sugrąžinimas į Rusijos kontrolės sferą. Kitaip tariant, Ukrainos valstybingumo sunaikinimas. Toks buvo pagrindinis agresoriaus tikslas. Ir jį pasiekti planavo vienu etapu“, – sakė O. Motuzianikas.
Taip pat jis pabrėžė, kad supanikavusi Rusijos valdžia paruošė kitą planą, kurį savo gyventojams „prakišo“ kaip „antrąjį specialiosios operacijos etapą“.
„Didžiuliai nuostoliai, apsiskaičiavimai planuojant karinius veiksmus ir nuožmus ukrainiečių pasipriešinimas galiausiai privertė Rusijos valdžią reikšmingai pakoreguoti savo strategiją. Todėl dabar jie kalba apie vadinamąjį „planą B“, kurį neva sudaro tik visiška Donecko ir Luhansko sričių kontrolė. Būtent tai jie dabar ir bando padaryti“, – pažymėjo O. Motuzianikas.
