Valdžios viršūnėje esančios kritikų gretos tebėra ribotos, išsibarsčiusios po vyriausybės ir valstybinio verslo struktūras. Jų manymu, invazija buvo katastrofiška klaida, nublokšianti šalį atgal daugeliui metų, teigė dešimt šaltinių, tiesiogiai susipažinusių su situacija. Visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, per daug įsibaiminę atpildo, kad galėtų kalbėti viešai.
Kol kas šie žmonės nemato jokių šansų, kad Rusijos prezidentas pakeistų kursą, ir jokių perspektyvų, kad šalies viduje jam kas nors mestų iššūkį. Vis labiau kliaudamasis siaurėjančiu griežtosios linijos patarėjų ratu, V. Putinas atmeta kitų pareigūnų mėginimus įspėti jį apie paralyžiuojančią ekonominę ir politinę kainą, sakė šaltiniai.
Dalis jų pripažino, kad, kaip ir JAV žvalgybos pareigūnai, vis labiau nerimauja, kad Putinas gali griebtis riboto branduolinių ginklų naudojimo, jei jam nepavyktų įgyvendinti kampanijos, kurią jis vadina savo istorine misija.
Žinoma, V. Putino karą ir toliau ištikimai remia didžioji Rusijos elito dalis, o daugelis jo aplinkos žmonių viešai ir privačiai pritaria Kremliaus naratyvui, kad konfliktas su Vakarais yra neišvengiamas ir kad ekonomika prisitaikys prie JAV ir jų sąjungininkių įvestų plataus masto sankcijų. O visuomenės parama išlieka stipri: sankcijų sukeltas pirminis šokas ir trikdžiai palaipsniui užleidžia vietą tam tikram siurrealistiniam stabilumui Rusijoje.
Ir vis dėlto vis daugiau aukščiausių valdžios struktūrų „saviškių“ pradeda manyti, kad V. Putino įsipareigojimas tęsti invaziją pasmerks Rusiją ilgiems izoliacijos ir padidėjusios įtampos metams, o tai, savo ruožtu, sugriaus šalies ekonomiką, pakenks jos saugumui ir apribos įtaką pasaulyje.
Keletas verslo magnatų paskelbė užmaskuotus pareiškimus, kuriuose išsakė abejonių dėl Kremliaus strategijos, bet dauguma įtakingų žaidėjų pernelyg baiminasi vis plačiau taikomų griežtų atsakomųjų priemonių prieš kitaminčius, kad išreikštų viešai savo susirūpinimą.
Skeptikus nustebino Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų reakcijos greitis ir mastas: sankcijomis buvo įšaldyta pusė centrinio banko 640 mlrd. JAV dolerių atsargų, o užsienio įmonės, atsisakiusios dešimtmečius trukusios investicinės veiklos, kone per naktį nutraukė operacijas, o kur dar nuolat plečiama karinė parama Kijevui, padedanti jo pajėgoms atremti Rusijos puolimą.
Aukštesnio rango pareigūnai mėgina paaiškinti prezidentui, kad ekonominis sankcijų poveikis bus triuškinantis, kad bus niekais paverstas du dešimtmečius trukęs augimas ir aukštesnis gyvenimo lygis, pasiektas per V. Putino valdymo laikotarpį, teigė su situacija susipažinę šaltiniai.
V. Putinas atmetė visus perspėjimus pareikšdamas, kad nors Rusija gali sumokėti didžiulę kainą, Vakarai nepaliko jam kitos alternatyvos kaip tik kariauti. Viešai V. Putinas aiškina, kad „ekonominis žaibo karas“ patyrė fiasko ir kad ekonomika prisitaikys.
Prezidentas ir toliau tvirtai tiki, kad visuomenė jį palaiko, kad rusai yra pasiruošę ištverti ir ne vienus metus aukotis dėl jo nacionalinės didybės vizijos, sakė šaltiniai.
Pasitelkus griežtą kapitalo kontrolę, rublio vertė susigrąžino didžiąją dalį savo pradinių nuostolių, ir, nors infliacija išaugo, ekonominiai trikdžiai kol kas yra palyginti nedideli.
V. Putinas ryžtingai nusiteikęs tęsti mūšius, net jeigu Kremliui teko sumažinti savo ambicijas: atsisakyti greito, plataus masto didžiosios šalies dalies užvaldymo, apsiribojant varginančia kova dėl Donbaso regiono rytuose. Šaltinių nuomone, sutikdama su kuklesnėmis sąlygomis Rusija taptų beviltiškai pažeidžiama ir silpna Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių „keliamos grėsmės akivaizdoje“.
Per kelias savaites nuo invazijos pradžios V. Putino patarėjų ir kontaktinių asmenų ratas dar labiau susiaurėjo, palyginti su ribota kietosios linijos šalininkų grupe, su kuria jis anksčiau reguliariai konsultavosi, teigia du šaltiniai.
Sprendimą pradėti invaziją V. Putinas priėmė su nedidele saujele griežtosios linijos politinių veikėjų: gynybos ministru Sergejumi Šoigu, generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu, sakė minėti šaltiniai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas iškart neatsiliepė į prašymus pakomentuoti šiam straipsniui. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį publikuotame interviu neatsakė tiesiogiai į pakartotinius klausimus apie tai, ar Rusija galėtų panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje.
Kritikai nemato jokių ženklų, kad V. Putinas jau būtų pasirengęs nutraukti invaziją, atsižvelgdamas į patirtus nuostolius, ar padaryti rimtų nuolaidų, būtinų paliauboms pasiekti. Atsižvelgus į jo totalinį dominavimą politinėje sistemoje, alternatyvios nuomonės įsikeroja tik privačiuose sluoksniuose.
Ribota informacija prisidėjo prie to, kad Kremlius apsiskaičiavo pradiniame puolimo etape, tikėdamasis platesnio Ukrainos karių ir pareigūnų palaikymo, taip pat greitesnės karinių pajėgų pažangos, sakė su situacija susipažinę šaltiniai.
Be to, Rusijos lyderis nepakankamai įvertino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį, iš pradžių priskirdamas jį prie silpnų lyderių.
Milijardierius Romanas Abramovičius, padedantis tarpininkauti kol kas nesėkmingose taikos derybose, turėjo atverti akis V. Putinui ir išsklaidyti jo įsitikinimą, neva Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, buvęs komikas ir aktorius, vos prasidėjus invazijai spruks iš šalies, teigia su pokalbiais susipažinę šaltiniai.
KGB įpėdinės, Federalinės saugumo tarnybos (FST), viduje nusivylimas dėl nesėkmingos invazijos iki šiol auga, teigia Andrejus Soldatovas, Rusijos saugumo tarnybų ekspertas.
Kiti tos struktūros pareigūnai tikėjosi, kad kovos truks ne ilgiau kaip kelias savaites, teigė su situacija susipažinę šaltiniai.
Kol kas tik vienas aukštesnio rango pareigūnas viešai nesutiko su Kremliumi dėl invazijos: Anatolijus Čubaisas, nepopuliarus 1990-ųjų privatizavimo pradininkas ir Kremliaus pasiuntinys klimato klausimais.
Jis paliko šalį, V. Putinas nušalino jį iš jo užimamų pareigų. Kitiems, kurie norėjo pasitraukti, – įskaitant ir centrinio banko vadovę Elvirą Nabiuliną, – buvo liepta likti, tam, kad padėtų suvaldyti ekonominius padarinius, teigia su situacija susipažinę šaltiniai.
Keletas žemesnio rango pareigūnų prašė perkelti juos į pareigas, nesusijusias su politikos formavimu, sakė šaltiniai.
Aukštesnio rango pareigūnai pasmerkė tuos, kurie paliko šalį, išvadindami juos „išdavikais“.
Tarp verslo magnatų, daugelio kurių jachtos, nuosavybės ir kitas turtas buvo areštuotas pritaikius JAV ir jų sąjungininkių įvestas sankcijas, tik nedidelė dalis kritikuoja karą, – bet neminėdami V. Putino.
Metalų pramonės magnatas Olegas Deripaska kovo pabaigoje pavadino karą „beprotybe“ pareikšdamas, kad jis galėjo būti užbaigtas „prieš tris savaites surengus tinkamas derybas“. Jis perspėjo, kad kovos gali tęstis „dar keletą metų“.
Kai kurie elito atstovai reikalauja dar griežtesnės pozicijos. Po to, kai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apgynė vieną garsų televizijos laidų vedėją, kai šis paliko šalį pirmosiomis invazijos dienomis, Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas – kurio pajėgos kovoja Ukrainoje – nepagailėjo kritikos jo adresu dėl nepakankamo patriotizmo.
„Putinas kūrė savo režimą daugiausia kurstydamas visuomenės palaikymą, kuris jam suteikė priemonių kontroliuoti elitą, – sakė politinių konsultacijų organizacijos „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. – Nesutarimams ar diskusijoms čia erdvės nėra, visi turi laikytis šio režimo ir vykdyti prezidento nurodymus, ir kol Putinas kontroliuos situaciją, tol žmonės seks paskui jį.“
