Ukraina pranešė, kad kreiseris nuskendo po raketų smūgio, kurį praėjusią savaitę sudavė jos ginkluotosios pajėgos. Savo ruožtu, Rusija tvirtina esą flagmane kilo gaisras ir sprogo jame buvę šaudmenys.
„Moskva“ įgulą sudarė maždaug 500 jūreivių, kurie, Rusijos teigimu, buvo sėkmingai evakuoti į kitus laivus ir penktadienį, balandžio 15 d., sugrąžinti į Sevastopolio uostą.
Balandžio 16 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas nuskendusio raketinio kreiserio „Moskva“ įgulos susitikimas su karinio jūrų laivyno vyriausiuoju vadu admirolu Nikolajumi Jevmenovu Sevastopolyje.
Tačiau analitikai abejoja, ar išties šis vaizdo įrašas darytas jau neuskendus laivui. Galimai rodomi jūreiviai prieš laivui išplaukiant.
Kreiseryje tarnavusių jūreivių šeimos nariai dabar reikalauja atsakymų, rašo „The Guardian“.
Rusijos gynybos ministerija stengiasi užgniaužti informaciją, susijusią su laivo ir jo 510 įgulos narių likimu. Šio incidento metu žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios žmonių skaičius tebėra valstybinė paslaptis. Mačiausiai keturių šeimų nariai viešai pareiškė nežinantys, kas nutiko jų sūnums, kurie tarnavo kreiseryje.
Remiantis žiniasklaidoje pateikiama informacija, aukų skaičius turėtų būti gerokai didesnis, o pastangos nuslėpti informaciją lyginamos su povandeninio laivo „Kursk“ avarija, kai žuvo 118 jūreivių.
Ši 2000-aisiais įvykusi tragedija sudavė stiprų smūgį neseniai į valdžią atėjusio Vladimiro Putino įvaizdžiui.
„Šis režimas niekada nepasižymėjo dideliu skaidrumu, kalbant apie žuvusiuosius“, – sakė Carnegie centro Maskvoje vyriausiasis ekspertas Aleksandras Gubajevas ir atkreipė dėmesį į Rusijos karines operacijas Ukrainoje ir Sirijoje bei Beslano ir Dubrovkos teatro įkaitų dramų tyrimus. – Turime ne vieną precedentą, ir informacijos slėpimas nėra nei kažkas labai nauja, nei labai netikėta.“
Nauji duomenys apie žuvusius jaunus jūreivius taip pat vėl paskatins pasidomėti, ar Rusija iš tikrųjų į karą su Ukraina nebesiunčia šauktinių, kaip žadėjo.
Rusijos gynybos ministerija buvo priversta pripažinti, kad į Ukrainą siuntė ir šauktinius, kai pirmosiomis karo savaitėmis keletas jų pateko į nelaisvę. Paskui Gynybos ministerija patikino nebesiųsianti šauktinių.
Tačiau keletas „Moskva“ įgulos narių tėvų „The Guardian“ ir kitoms žiniasklaidos įmonėms sakė, kad jų sūnūs buvo šauktiniai, ne profesionalūs kareiviai, tarnaujantys pagal sutartį.
„Šauktinis, kuris neturėtų dalyvauti kariniuose veiksmuose, yra tarp dingusiųjų be žinios, – parašė Dmitrijus Škrebecas, kurio sūnus Jegoras kreiseryje „Moskva“ tarnavo virėju ir atsidūrė karinių veiksmų metu be žinios dingusių jūreivių sąraše. – Kokie dar kariniai veiksmai atviroje jūroje?!!!“
Vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose, kaip įtariama, užfiksuotas kreiseris „Moskva“ prieš pat nuskendimą, internete pasirodė pirmadienį, praėjus beveik keturioms dienoms po nuskendimo.
Nuotraukose matyti nuleistos gelbėjimosi valtys, vadinasi, turėjo būti duotas įsakymas palikti laivą.
