Rašoma, kad Moldova turi šešis tokius naikintuvus. Oficialiais duomenimis, jie visi yra tvarkingi, tačiau tiksliai nežinoma, kokia iš tiesų jų būklė. Lėktuvai nepakyla greičiausiai jau nuo praėjusio amžiaus, rašo leidinys.
Pačiai Moldovai, kaip skelbia žiniasklaida, MiG-29 nėra reikalingi, kelis kartus valdžia net buvo paskelbusi aukcioną, tačiau jis nebuvo sėkmingas. Būta kalbų ir dėl jų utilizavimo.
Tuo metu Ukraina, kaip teigia „Evropejskaja pravda“, galėtų juos suremontuoti ir panaudoti kovoje. Būtent todėl Kyjivas pirmosiomis karo dienomis ir kreipėsi į Kišiniovą. Tačiau Ukraina, anot žiniasklaidos, sulaukė kategoriško atsisakymo panaudojant formuluotę „mes nenorime erzinti Rusijos“.
Kaip ir jos kaimynė Ukraina, buvusi sovietinė Moldova susiduria su separatizmu šalies rytuose, ginčijamame Padniestrės regione, kur dislokuota 1,5 tūkst. rusų karių.
Nors Moldova laikosi karinio neutralumo ir neturi planų prašytis į NATO, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje Kišiniovas oficialiai kreipėsi dėl narystės ES, skubiai bandydamas stiprinti ryšius su Vakarais.
2,6 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp skurdžiausių Europoje, bet priima dešimtis tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Rusijos invazija pakurstė susirūpinimą Moldovoje ne vien dėl humanitarinės krizės, bet ir dėl nuogąstavimų, kad V. Putinas galėtų bandyti sujungti separatistinę Padniestrę su Ukraina per pastarosios strateginį Odesos uostamiestį.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas neseniai apsilankė Moldovoje ir pažadėjo: „Palaikome Moldovą ir visas kitas šalis, galinčias susidurti su tokia pačia grėsme.“
Pasak Moldovos prezidentės Maios Sandu, kol kas nėra požymių, kad Rusijos pajėgos Padniestrėje pakeitė savo pozicijas. Tačiau ji akcentavo kilusį susirūpinimą. „Šiame regione nebėra galimybių mums jaustis saugiems“ – sakė ji.
