Tradicinis Didžiojo penktadienio, kuriuo krikščionių kalendoriuje pažymima Jėzaus Kristaus mirties ant kryžiaus diena, renginys įvyko pirmą kartą nuo 2019 metų dėl COVID-19 pandemijos.
Nuo 1964 metų prabangiai apšviestame Romos amfiteatre organizuojamas Kryžiaus kelio renginys pastaruosius dvejus metus vyko Šv. Petro aikštėje Vatikane, tačiau dėl pandemijos jame dalyvavo labai mažai žmonių.
Šį kartą minioje tarp žvakių išsiskyrė mėlynai geltona Ukrainos vėliava.
Popiežius, ne kartą pasmerkęs konfliktą Ukrainoje ir raginęs per Velykas nutraukti ugnį, meldėsi, kad „priešai paspaustų ranką vienas kitam“ ir „patirtų abipusį atleidimą“.
„Nuginkluokite brolio prieš brolį pakeltą ranką“, – sakė jis.
Tarp šeimų, kurioms buvo patikėta nešti kryžių kiekvienoje iš 14 kryžiaus kelio stočių, buvo dvi moterys – rusė ir ukrainietė – draugaujančios visą gyvenimą.
Moterys nešė kryžių vieną Kryžiaus kelio atkarpą. Tai tradicinė procesija, kurioje paminimi 14 Jėzaus kančios ir mirties etapų nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo.
„Netinkama idėja“
Tačiau Vatikano iniciatyvą, kuri turėjo būti susitaikymo gestas vasario 24 dieną prasidėjusio karo akivaizdoje, Ukrainos pareigūnai priėmė nepalankiai.
Antradienį Ukrainos graikų katalikų bažnyčios vadovas vyskupas Sviatoslavas Ševčukas pasmerkė „netinkamą, per ankstyvą ir dviprasmišką idėją, kurioje neatsižvelgiama į Rusijos karinės agresijos kontekstą“.
Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto savo ruožtu sakė, kad „prisideda prie bendro susirūpinimo“.
Norėdama pademonstruoti klausimo jautrumą Ukrainos žiniasklaida boikotavo ceremonijos transliaciją, o Vatikanas transliaciją papildė komentarais ukrainiečių ir rusų kalbomis.
Galiausiai abi draugės – rusė ir ukrainietė – iš tiesų kartu nešė kryžių. Tačiau specialiai šiai progai kurtą tekstą, kuriame turėjo būti kalbama apie karą Ukrainoje, pakeitė apmąstymams skirta tyla.
