Pekinas pagrasino „griežtomis priemonėmis“ atsakyti į „vanagišką“ poziciją Kinijos atžvilgiu užimančio Lindsey Grahamo vadovaujamos delegacijos dviejų dienų vizitą Taibėjuje.
Vizitas prasidėjo vėlai ketvirtadienį.
Kinija niekada nekontroliavo savarankiško Taivano, bet vis tiek laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Rusijos invazija Ukrainoje, kurią Pekinas atsisakė pasmerkti, taip pat pakurstė nuogąstavimus, kad Kinija vieną dieną gali įvykdyti savo grasinimus aneksuoti salą.
Per susitikimą su Taivano prezidente Tsai Ing-wen L. Grahamas sakė, kad Jungtinės Valstijos „gins, ką mylime“, ir pridūrė: „Mes palaikysime jus.“
„Palikti Taivaną reikštų palikti demokratiją ir laisvę... Tai reikštų atlygį blogiausiems žmonijos [dalykams], – sakė jis. – Pradėsime versti Kiniją mokėti didesnę kainą už tai, ką jie daro visame pasaulyje. Parama [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui privalo turėti kainą.“
Taivano saugumas svarbus visam pasauliui, nes saloje pagaminama maždaug 90 proc. aukštos klasės puslaidininkių lustų, pridūrė JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas.
„Tie, kas linki Taivanui bloga, privalo suprasti, jog pasaulinė bendrija žiūrės į tai ir sakys, kad negalime leisti neigiamai paveikti Taivano, nes su tuo susiję pasaulio interesai“, – sakė jis per kitą spaudos konferenciją.
Paklaustas, ar Vašingtonas turėtų atsiųsti karių, kad padėtų ginti Taivaną, jei jį užpultų Kinija, L. Grahamas atsakė, kad svarstomos „visos galimybės“.
„Turime stiprią kariuomenę – ne tam, kad atimtume kitų žmonių turtą, o tam, kad apsaugotume savo laisvę ir pasaulio laisvę“, – reporteriams sakė jis.
Kaip dauguma kitų valstybių, Jungtinės Valstijos diplomatiškai pripažįsta Pekiną, bet taip pat de facto palaiko ryšius su Taibėjumi ir yra Kongreso įpareigotos užtikrinti, kad Taivanas galėtų apsiginti.
Ir JAV ginklų pardavimas, ir diplomatiniai vizitai Taivane padažnėjo valdant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui. Tendencija tęsiasi valdant dabartiniam JAV lyderiui Joe Bidenui.