Stebėsenos projekto vadovas Antonas Motolko davė interviu „Radio Svoboda“ Baltarusijos tarnybai.

Jūsų projektas paviešino duomenis rusų karių, kurie, remiantis jūsų turimais duomenimis, iš Baltarusijos į Rusiją išsiuntė net dvi tonas daiktų. Patys kariai vaizdo įraše apie tai kalba, sako, kad viską pirko Baltarusijoje. Kodėl jais netikite?

– Norint išsiųsti pirktą daiktą, pirmiausia reikia nueiti ir jį nusipirkti. Gomelio srities gyventojai mums pasakojo, kad Rusijos kariai, pavyzdžiui, ten savo žmonoms ir giminaitėms pirko kosmetiką. Logiška: juk baltarusiška kosmetika visada buvusi populiari, puikus kainos ir kokybės santykis, tad tikrai logiškas suvenyras iš, pavadinkime, komandiruotės. Tik kažkodėl nebūta masinių pranešimų apie rusų perkamą buitinę techniką, skalbimo mašinas arba oro kondicionavimo sistemas.

Ir mums informaciją teikiantys asmenys nebuvo matę, kaip Rusijos kariai važiuoja į prekybos centrą sunkvežimiais ir perka kažką, ką paskui per siuntų tarnybą siųstų į Rusiją.

Tas atvejis su siuntomis Mozyriuje – vienintelis? Ar turite duomenų apie panašius atvejus kitose Baltarusijos vietose?

– Ne, ne vienintelis, buvo pranešimų ir iš kitų Baltarusijos miestų, kad ten įvairiais būdais rusų kariai bando pervežti ar perduoti daiktus iš Baltarusijos į Rusiją. Gomelyje, pavyzdžiui, ieškojo taksi vairuotojų ir siūlė jiems ir 200 dolerių, kad į Brianską nuvežtų kažkokių siuntų.

Kai ši žinia pasirodė, mums rašė keli žmonės, kad buvo atvejų, kai taksi vairuotojai, žinodami, kas dedasi, paimdavo tuos daiktus, paimdavo pinigus ir pradingdavo. Viliuosi, kad tie pinigai kažkokiu būdu atiteko Ukrainos kariuomenei arba Baltarusijos politiniams kaliniams.

Remiantis kita informacija, vairuotojai kategoriškai atsisako artintis prie tų daiktų, pirmiausia dėl to, kad bijo radiacijos. Juk rusai važiavo pro Černobylio zoną, o radiacijos baimė Baltarusijoje – labai svarbus veiksnys.

Kaip galėtumėte pakomentuoti pas vieną feisbuko naudotojų atsiradusią informaciją apie konfliktą, įvykusi lombarde su rusų kariais? Žmogus rašė, kad jie norėjo priduoti vertingų daiktų, įskaitant ir auksinius dantis. Ar turite šią istoriją patvirtinančių faktų?

– Tiesą sakant, ši istorija labai panaši į melagieną, nes kai kurie daiktai aprašyti labai literatūriškai ir detaliai. Aišku, negaliu teigti, kad tokie dalykai nevyksta. Ir jeigu mes nekalbėsime apie lombardą, o kalbėsime apie aukso supirktuvę, tuomet vietos grupėse Bragine ir Naroulioje praeitą savaitę pasirodė pranešimų apie superkamą auksą, pradedant nuo 50 gramų. Šių kraštų žmonės niekada neturėjo tiek aukso, ir suprantama, kad tikrai ne kiekvieną dieną jie jį parduoda. Suprantu, kad paklausa augina pasiūlą, ir atsirado tokių pardavėjų, perpardavėjų, kurie žinojo, kur kreiptis su tokia reklama. Svarbiausia, kad tai labai aiškus įrodymas, kad jie išveža auksą ir stengiasi greitai jį priduoti.

Taip pat buvo pranešimų apie turgų Naroulioje, kur galimai buvo prekiaujama rusų karių vogta technika. Bandėme, bet taip ir nepavyko patvirtinti tos informacijos. Galime patvirtinti tik tai, kad kariai perveža buitinę techniką: jau labai greitai pasidalinsime nuotraukomis, iliustruojančiomis, kaip tie daiktai kraunami į mašiną, pririšami virve ir vežami Baltarusijos teritorija.

Publikuojate rusų karių nuotraukas, telefonų numerius ir asmeninius duomenis (vardai, pavardės, gimimo vietos). Ar jie patys kaip nors į tai reaguoja?

– Niekas mūsų neprašė ištrinti tą informaciją kaip neatitinkančią tikrovės ar dėl to, kad čia melagiena.

Kaip patys sau aiškinate tokį tų žmonių elgesį? Sunku įsivaizduoti profesionalią armiją, užsiimančią tokiais dalykais. Akivaizdu, kad XXI amžiuje tokios informacijos nuslėpti juk nepavyks. Visur kameros, žmonės turi išmaniuosius, pasakojimai plinta iš lūpų į lūpas...

– Gera frazė apie profesionalią armiją. Per tą mėnesį Rusija parodė, kokia ta jų armija, kurią bandė reklamuoti kaip antrą galingiausią pasaulyje, iš tikrųjų neprofesionali, ir kokia žema karių moralė net ir karinių taisyklių kontekste. Nuotraukos ir filmuota medžiaga iš Kyjivo priemiesčių viską paaiškina geriau už tūkstančius žodžių. Reputaciją reikia užsitarnauti. Kalbant apie Rusijos armiją, reputacijos ten senų seniausiai nė kvapo.

Foto: Stopkadras

Kaip vertinate galimą dezinformaciją? Ar tiesiog viską publikuojate „Telegram“?

– Dar prieš užverdant šiai beprotybei, dar iki karo, mes ištobulinome verifikavimo algoritmus, kaip patikrinti informaciją. Šiuo klausimu nenoriu išsiplėsti pasakodamas apie faktų tikrinimą, kad nepakenkčiau darbui tų, kurie bando ten demaskuoti melagienas. Žinoma, tai vyksta kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną gauname po kelis tūkstančius baltarusių ir ukrainiečių pranešimų. O mūsų stebėjimo komanda kiekvieną pranešimą tikrina.

Ar turite informacijos apie Baltarusijos karius, kurie atsiunčiami padėti Rusijos kariniams daliniams, dalyvaujantiems kare Ukrainoje? Arba apie tai, kad Baltarusijos pilotai rusiškuose kariniuose lėktuvuose skraido bombarduoti Ukrainos?

– Ne. Juolab, kad, kai pradedame kalbėti apie tai, juk Baltarusija de facto yra okupuota Rusijos. Pateiksiu pavyzdį: Baltarusijos kariniai aerodromai, priklausantys Baltarusijai, ir kuriuos turėtų kontroliuoti Baltarusijos kariai, iš tikrųjų de facto visiškai kontroliuojami Rusijos Federacijos. Tai galima pasakyti apie Baranovičius, Lunineco arba Machuliščio aerodromus Minsko srityje: Baltarusijos karių ir kariškių ten praktiškai nėra. O jeigu ir yra – jiems niekas neleidžia nieko kontroliuoti.

Baltarusijos karių pastaruoju metu galima pastebėti tik dviem atvejais. Prieš keliais dienas pasirodė pranešimų, kad Baltarusijos šauktiniai prie Choinikų, Naroulios ir Brahino plauna rusų karinę techniką. Tai labai bloga žinia, juk iš esmės jie dirba su ypatinga nuosavybe, kuri smarkiai užteršta po avarijos Černobylio branduolinėje jėgainėje. Darbas ten reikalauja ypatingo pasirengimo. Jeigu tikėtume gandais, o mus tokių pasiekia labai daug, ta technika buvo naudota vadinamajame Raudonajame miške (miške, kuris labai smarkiai nukentėjo nuo radiacijos po avarijos Černobylio jėgainėje): ji buvo naudojama kasti griovius ir apkasus. Ir tiems vaikinams po demobilizacijos vertėtų apsilankyti pas onkologą.

Taip pat neseniai mes pirmą kartą pamatėme, kad baltarusiški tralai MAZ bazėje su baltarusiškais valstybiniais numeriais perveža rusų karinę techniką. Įdomu tai, kad jie ją perkelia nuo sienos su Ukraina, link geležinkelio. Sprendžiant pagal tai, ką matome, jie padeda iš Ukrainos išvežti rusišką techniką. Tai maksimalus Baltarusijos dalinių dalyvavimas kare, ką dabar ir matome. O visą kitą kontroliuoja Kremlius, Rusijos gynybos ministerija, ir baltarusiai visur nušalinti nuo bet kokių sprendimų priėmimo.

Ar turite informacijos apie Baltarusijos karinius dalinius, kurie po bendrų karinių mokymų su Rusija iki pat dabar pasilikę prie sienos su Ukraina?

– Buvo mokymai, buvo grupių, aktyvuotų sienos apsaugai, rotacija. Ukrainos žiniasklaida tada skelbė, kad tie daliniai jau tuoj tuoj kirs sieną ir pasiruošę pulti. Tik visa informacija iš baltarusių tokia: jie sakė, kad šarvuočiai ir tankai tuose rajonuose buvo užkapstyti žemėmis gynybinėmis pozicijomis, tai reiškia, kad nutaikyti į Ukrainą, o tarp Baltarusijos technikos ir Ukrainos sienos buvo dar viena kliūtis – upė ar dar kas nors, ką kariai būtų privalėję įveikti.

Todėl šiuo metu galima gana užtikrintai pareikšti, kad Baltarusijos kariai paprasčiausiai užsiima Baltarusijos sienos su Ukraina apsauga. Didžioji jų dalis saugojo sieną su Bresto sritimi, kur buvo mažiau Rusijos karių.

Tik neseniai prasidėjo rotacija. 120-oji brigada išvažiuos, o 6-ojo brigada atvyksta ar iš Slonimos, ar iš Grodno: jie persikelia iš Bresto srities į Gomelio sritį. Sprendžiant pagal viską, tai susiję su Rusijos karių išvedimu. Baltarusijoje egzistuoja baimė, kad bus kontrpuolimas, ypač po sprogimo Belgorode buvo didesnis aktyvumas.

Praktiškai tą pačią dieną iš Minsko srities į Baltarusijos pietus buvo pasiųsta raketinių kompleksų S-300, greičiausiai į Lunincos pusę.

Jie iš tikrųjų bijo ir Lunincos, ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos atakų. Kaip yra sakęs vienas iš mūsų ekspertų, „kažkas po tų pranešimų labai gausiai prikrovė į kelnes“.

Ar pastaruoju metu Baltarusijoje sumažėjų Rusijos karių?

– Remiantis naujausiais duomenimis, mes spėjame, kad išvažiavo nuo pusės iki 70 proc. Rusijos karių, kurie nuo karo pradžios buvo Ukrainoje. Tik atvyksta naujų karių, taigi vyksta kažkokia rotacija. Po kelių dienų turėsime daugiau duomenų ir bus lengviau suskaičiuoti.
Mes taip pat nekantriai laukiame „Maxar“ ir kitų palydovinių nuotraukų, kurios leistų identifikuoti, kas tiksliai dedasi ant žemės.

Labai daug teritorijos šiuo metu uždaryta, Gomelio srityje stovi blokpostai, pro kuriuos nepraleidžia paprastų žmonių. Štai nuo vakar žmonėms neleidžiama lankytis miškuose.

Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl iš Baltarusijos išvesti Rusijos kariai – tai, kad pernelyg daug baltarusių praneša apie tai, kas vyksta. Mes tai pastebėjome jau prieš kelias savaites, kai iš Lydos lėktuvai pirmiausia išskrido į Luninecą, o paskui ir į Rusiją. Ir per Baltarusiją, per Dobrušo rajoną, jie įskrido į Ukrainos teritoriją bombarduoti Ukrainos miestų. Reikalas tas, kad, kai išskrenda naikintuvai, bombonešiai, ukrainiečiai teturi 20-30 minučių pasiruošti. Baltarusiai iš karto praneša, ir mes stengiamės, greitai publikuojam, vos tik patikriname faktus, o ukrainiečiai tada turi daugiau laiko pasiruošti. Taigi, visai galimas dalykas, kad tai viena iš priežasčių, kodėl rusai išvažiuoja iš Baltarusijos: gali būti, kad jie visai nelaukė, kad Baltarusija taip juos priims, ir nestos su Rusija išvien šiame absurdiškame kare.

Kokią realią žalą pavyko padaryti vadinamajame geležinkelio kare, kurį prieš Rusijos pajėgas vykdo Baltarusijos žmonės? Ar Rusijos kariai ją pajuto? Ar tai viso labo mitas?

– Ne, tai ne mitas. Tiesiog ji, galimas dalykas, neatrodo taip, kaip mes galbūt piešiame savo vaizduotėje, kai traukiniai lekia nuo bėgių arba išmontuojamos ištisos geležinkelio atkarpos. Bet ta istorija su sugadintais kontrolės pultais suveikė tiesiog puikiai. Ta įranga tikrai nebuvo pati brangiausia. Bet, sutrikdę valdymo įrenginių veiklą, mes, visų pirma, sukūrėme situaciją, kai traukiniai faktiškai negali taip greitai važiuoti, o tai iš karto sulėtino jų judėjimą Baltarusijos teritorijoje. Antras dalykas, ne tiek ir daug specialistų bei įrankių gedimų šalinimui. Taigi, nors tie valdymo pultai gal ir nebrangūs, bet nėra kuo jų pakeisti.

Ir tai, ką mes matėme: kažkur nuo antros karo savaitės karinių ešelonų perkėlimas Baltarusijos teritorijoje Gomelio geležinkelių atkarpoje nuo Gomelio iki Jelsko buvo sutrikdytas. Ir labai ilgai nebuvo normalaus susisiekimo su Luninecu: ten traukiniai pradėjo važinėti vos prieš porą dienų.

Todėl taip, tai neatrodo kaip filmuose, neatrodo labai efektingai, bet tikrai duoda rezultatų, tai ne mitas. Ir žmonės, kurie rizikuodami savo gyvybe ir laisve tą daro, labai daug prisidėjo prie situacijos šiauriniame fronte, prie sienos su Baltarusija. Tuo gyvenantys ukrainiečiai labai gerai supranta, kiek tai svarbu.