„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjere Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Ji pabrėžė, kad konkretus laikotarpis nebuvo nustatytas, bet „po Rusijos invazijos į Ukrainą viskas pasikeitė“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą didelė dalis Suomijos gyventojų laiko kaimyninę šalį karine grėsme. Tai rodo apklausa, kurią atliko Suomijos ekonomikos ir politikos forumas (EVA).
Anot duomenų, 84 proc. respondentų nurodė manantys, kad Rusija kelia didelę karinę grėsme. Tai yra padidėjimas 25 procentiniais punktais per vienerius metus. Tik 6 proc. apklaustųjų teigė nelaikantys Rusijos grėsme.
Anot ESA, niūri suomių nuomonė apie Rusiją paaiškina ir tai, kodėl dauguma gyventojų pastaruoju metu apklausose pasisako už narystę NATO. Tačiau Rusijos problema, suomių nuomone, yra ne tauta, o šalies vadovybė, pabrėžė EVA tyrimų vadovė Ilkka Haavisto. Aiški dauguma esą laiko rusus maloniais žmonėmis.
Karas Ukrainoje Suomijoje, kaip ir kaimyninėje Švedijoje, vėl sukėlė debatus dėl prisijungimo prie NATO. Šiuo metu abi šalys yra artimos NATO partnerės, tačiau ne narės.
1 300 km ilgio sieną su Rusija turinti Suomija, anot stebėtojų, jau gegužę ar birželį gali pateikti paraišką prisijungti prie NATO.
Švedijos valdantieji pradeda partines diskusijas dėl narystės NATO
Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO.
Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.
Ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson vadovaujami centro kairieji socialdemokratai istoriškai priešinosi narystei šiame gynybiniame aljanse, bet ilgiau kaip šešias savaites trunkantis Rusijos karas Ukrainoje privertė atnaujinti diskusijas šiuo klausimu.
Nepertraukiamai 40 metų nuo 4-jo iki 8-jo pradėjusio amžiaus dešimtmečio šalį valdžiusios partijos saugumo politikos kurso istorinis pasikeitimas galėtų atverti kelią Švedijai prašyti narystės NATO.
Manoma, kad šis klausimas bus vienas svarbiausių artėjant rugsėjo 11 dieną numatytiems parlamento rinkimams. Bendrą sieną su Rusija turinti Švedijos kaimynė Suomija panašų sprendimą dėl tolesnės saugumo politikos ruošiasi priimti iki birželio pabaigos.
Švedija oficialiai nepriklauso jokiam kariniam blokui, nors ir yra NATO partnerė. Šaltojo karo pabaigoje Stokholmas atsisakė neutralumo politikos.
Iš pradžių atkakliai tvirtinusi, kad nepriklausymas jokiam kariniam blokui „geriausiai atitinka Švedijos interesus“, premjerė nusileido ir sakė esanti pasirengusi diskutuoti dėl tolesnės saugumo politikos. Kovo pabaigoje premjerė nurodė, kad „neatmeta galimybės“, kad Švedija gali siekti narystės NATO.
Socialdemokratų partijos diskusijos, kuriose galės dalyvauti visi partijos nariai, bus „platesnio masto diskusijos nei tiesiog stojimo ar nestojimo į NATO“ klausimas, sakė socialdemokratų generalinis sekretorius Tobiasas Baudinas.
„Dialogas dėl saugumo politikos“ iki vasaros turi būti baigtas, sakė jis.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gerokai išaugo visuomenės parama narystei Aljanse. Šiuo metu tokiai idėjai pritaria maždaug 50 proc. Švedijos gyventojų ir 60 proc. suomių, rodo kelios viešosios nuomonės apklausos.
Švedijos opozicinės dešiniosios partijos pirmininkas Ulfas Kristerssonas jau pranešė apie savo ketinimą pateikti prašymą dėl šalies narystės Vakarų gynybiniame aljanse, jeigu rugsėjį rinkimuose jam pavyktų užsitikrinti daugumą parlamente.
Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija, šiuo metu trečioji pagal įtakingumą politinė jėga šalyje, taip pat pareiškė esanti atvira narystės idėjai, nors anksčiau jai nepritarė.