Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pripažino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais nuvykti į Ukrainą, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad šiuo metu jis nėra laukiamas.

Toks pareiškimas buvusio užsienio reikalų ministro F. W. Steinmeierio, kuris neseniai atsiprašė už pernelyg švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, atžvilgiu Vokietijoje buvo plačiai įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad kancleris galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – sakė jis transliuotojui ZDF.

Vokietijos prezidentas atlieka daugiausia reprezentacinį vaidmenį, o kancleris vadovauja vyriausybei.

O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų likimas rytų Ukrainoje „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“ ir kurie nebuvo pažadėti.

Laikas yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... mūsų vaikai žūsta, yra prievartaujami ir žudomi“, sakė O. Arestovyčius.

Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak jo, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje nuo to „niekuo nesiskiria“.

Berlynas susierzino dėl Kyjivo sprendimo

Vokietijos valdančiosios koalicijos politikai trečiadienį išreiškė susierzinimą po to, kai šalies prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui buvo parodyta, kad jo vizitas į Ukrainą nepageidaujamas.

F. W. Steinmeieris trečiadienį ketino ten vykti kartu su Baltijos šalių vadovais.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Trečiadienį ypatingą nepasitenkinimą sukėlė demonstratyvus F. W. Steinmeierio, kurio, kaip prezidento, vaidmuo iš esmės yra reprezentacinis, bet kuris praeityje yra ėjęs daug aukštų vyriausybinių pareigų, ignoravimas.

„Tai daugiau nei erzina“, – sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.

„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kyjivą kartu su kitų valstybių vadovais“, – sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas“.

Koalicinės Laisvųjų demokratų (FDP) partijos vadovo pavaduotojas Wolfgangas Kubickis, sakė, kad šis sprendimas gali turėti įtakos tam, ar kancleris pats vyks į Kyjivą: „Neįsivaizduoju, kad vyriausybės, kuriai priklauso ir FDP, kancleris vyktų į šalį, kuri mūsų valstybės vadovą paskelbė nepageidaujamu asmeniu“, – sakė jis naujienų agentūrai dpa.

O. Scholzas susiduria su vis didėjančiu spaudimu savo šalyje didinti paramą Ukrainai dėl septynias savaites trunkančios Rusijos invazijos, jau nusinešusios tūkstančių civilių gyvybių.

Kancleris, kaip ir F. W. Steinmeieris, socialdemokratas, iš pradžių į Rusijos puolimą reagavo žadėdamas iš esmės pakeisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, taip pat smarkiai padidinti karines išlaidas.

Tačiau iki šiol jis atmetė raginimus sekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive, taip pat atsisakė, pirmiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.

Vokietija, reaguodama į konfliktą, iki šiol siuntė gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų paleidimo įrenginius ir raketas „žemė-oras“. Ši pozicija padidino įtampą O. Scholzo vyriausybėje, o koalicinės Žaliųjų partijos ministrai paragino tiekti daugiau ginklų.