Tiesa, nebėra viršutinės dalies ir stogo. Tikriausiai į pastatą pataikė galingas sviedinys. Jahidnės gyventojai papasakojo, kaip nelengva išgyventi.
„Visi pasislėpėme sandėliuke: aš, mano sūnus, žmona ir krikštamotė, kuri atvyko iš Nižyno. Rusai pradėjo šaudyti į langus, paskui įsibrovė vidun ir ėmė raustis po mūsų daiktus. Jie išsinešė viską, ką tik galėjo. Net žibintuvėlį ir planšetinį kompiuterį, kurį mano sūnus parsivežė iš Lenkijos. Viską pavogė“, – pasakojo Jahidnės gyventojas Petro.
Už 60 kilometrų nuo sienos su Baltarusija esantis Černihivas irgi neišvengė artilerijos ugnies, o tūkstančiai gyventojų liko be elektros, šildymo ar vandens. Kovo pabaigoje surengto apšaudymo metu buvo sugriautas tiltas, jungiantis miestą su Kyjivu, todėl sutriko humanitarinės pagalbos teikimas ir žmonių evakavimo operacijos.
Rusijos kareiviams pasitraukus iš Černihivo srities, susisiekimas su sostine buvo atkurtas, šią savaitę pranešė Ukrainos pareigūnai.
Vietos valdininkai nurodė, kad apšaudymų metu buvo sunaikinta daugiau nei pusė nuosavų namų, stovėjusių Černihivo priemiestyje.
Prieš prasidedant karui, šiame mieste gyveno apie 285 tūkst. žmonių. Jis garsėjo savo istoriniais pastatais ir senomis bažnyčiomis.
Ukrainos Černihivo mieste nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį žuvo apie 700 žmonių, įskaitant kariškius ir civilius, naujienų agentūrai „Unian“ sakė meras.
„Galiu pasakyti apytikslį skaičių – 700 žmonių. Į šį skaičių įeina kariškiai ir civiliai“, – sakė Vladyslavas Atrošenka ir pridūrė, kad iš miesto, kur prieš karą gyveno 300 tūkst. žmonių, pabėgo du trečdaliai gyventojų.
