Jungtinių Valstijų Kongreso aukštieji rūmai – Senatas – vieningai pritarė įstatymų projekto, leidžiančio šalies prezidentui Joe Bidenui pasinaudoti lendlizo programa, įteisinimui.
Lendlizo programa numato karinės pagalbos teikimo Ukrainai ir Rytų Europos valstybėms supaprastinimą. Paskutinį kartą ši programa buvo įgalinta per Antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečių karinė pagalba buvo siunčiama nacistinės Vokietijos priešininkams, visų pirma – Didžiajai Britanijai ir Sovietų Sąjungai.
Kongreso internetinėje svetainėje paviešintas dokumentas buvo pristatytas dar sausį, kai jau buvo gaunama pranešimų apie Maskvos ruošimąsi pasiųsti karius į Ukrainą. Jo autoriai – 14 Senate posėdžiaujančių respublikonų, 6 demokratai ir vienas nepriklausomas aukštųjų rūmų narys. Patvirtintas įstatymo projektas praplečia Jungtinių Valstijų prezidento įgaliojimus, susijusius su karine parama Ukrainai.
Lendlizo įstatymas faktiškai leidžia prezidentui skolinti arba lizingo pagrindu nuomoti karinę techniką apeinant eksporto kontrolės sistemas. Panaudota karinė technika gali būti nurašoma, o sunaikinta – neapmokestinama.
Antrojo pasaulinio karo metais sukurta lendlizo programa vertinama kaip reikšmingai konflikto sprendimą paspartinęs veiksnys. Įgalinus tą programą Jungtinės Valstijos galėjo operatyviai aprūpinti Sąjungininkes tuo, ko joms reikėjo, – neteko gaišti ilgai trunkančioms procedūroms.
Kaip rašo savo publikacijoje „Kovoje prieš Putiną Senatas vienbalsiai patvirtino priemonę, kitados padėjusią įveikti Hitlerį“ rašo „Politico“, politikai mėgina griebtis išskirtinės taktikos, paskutinįkart praktikuotos per patį reikšmingiausią XX a. pasaulinį konfliktą.
Tai yra dar vienas ženklas, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek jų sąjungininkės Europoje yra įsitikinusios, jog Rusijos invazija kelia egzistencinę grėsmę liberaliai pasaulio tvarkai.
Toks žingsnis taip pat rodo, kad Vakarų pasaulis tiki, jog Ukraina dabar jau gali nugalėti kovoje su rusų okupantais. Pastaruoju metu Kongresas patvirtino beveik 14 mlrd. dolerių siekiančią karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai. Dalis jos jau išsiųsta.
Dabar įstatymą turėtų apsvarstyti Kongreso žemieji rūmai. Vėliau jį liks pasirašyti šalies prezidentui.
JAV paskelbė sankcijas Putino dukroms, didžiausiems Rusijos bankams
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas, nukreiptas į aukščiausius Rusijos valstybinius ir privačius bankus bei dvi Vladimiro Putino dukteris, taip didindami spaudimą šalies ekonomikai ir jos elitui dėl invazijos į Ukrainą.
Baltieji rūmai taip pat paskelbė „visiško blokavimo“ sankcijas didžiausioms Rusijos viešosioms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ bei nurodė, kad visos naujos JAV investicijos Rusijoje dabar yra uždraustos.
Naujosios sankcijos skirtos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai, dviem suaugusioms V. Putino dukroms su buvusia žmona Liudmila Škrebniova, nes yra žinoma, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą.
Naujos sankcijos smogė ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai ir dukrai bei Rusijos Saugumo Tarybos nariams, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą ir ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą bei ministrą pirmininką Michailą Mišustiną.
„Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, būtiną V. Putino karui su Ukraina palaikyti“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. „Manome, kad šeimos nariai slepia V. Putino turtą, todėl į juos nusitaikėme“, – žurnalistams sakė aukštas JAV pareigūnas, turėdamas omenyje dvi dukteris.
Pranešime taip pat sakoma, kad ketvirtadienį bus paskelbtos naujos sankcijos pagrindinėms Rusijos valstybinėms įmonėms, siekiant apriboti jų galimybes prekiauti ir nukreipti pinigus per pasaulinę finansų sistemą.
„Siaubingas brutalumas Bučoje tragiškai apnuogino niekingą V. Putino režimo prigimtį“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų tyčinio civilių nužudymo Kyjivo priemiestyje įrodymus. „Šiandien, bendradarbiaudami su Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkėmis ir partnerėmis, intensyviname griežčiausias kada nors didelei ekonomikai taikytas sankcijas“, – sakė anonimu likti norėjęs pareigūnas.
JAV prezidentas Joe Bidenas sankcijų eskalavimą tiesiogiai susiejo su įrodymais, kad Rusijos pajėgos tyčia žudė civilius Bučos mieste prie Kyjivo. „Aš aiškiai pasakiau, kad Rusija už savo žiaurumus Bučoje sumokės didžiulę kainą ir nedelsiant“, – tviteryje parašė J. Bidenas.
Naujosios sankcijos buvo derinamos su JAV sąjungininkėmis Europoje ir kitur, siekiant dar labiau pakenkti Rusijos ekonomikai ir spaudžiant V. Putiną sustabdyti karą.
Sankcijos abiem bankams išplėtė ankstesnę priemonę, kuri blokavo tam tikras kapitalo operacijas su jais. Dabar bet koks banko turtas, kuris yra arba pateks į JAV jurisdikciją, bus įšaldytas, o JAV jurisdikcijai priklausantiems žmonėms ir įmonėms bus uždraustas verslas su jais. Tai gali turėti didelės įtakos „Sberbank“, kuris valdo beveik trečdalį turto Rusijos bankų sektoriuje.
Tačiau JAV taiko sankcijas ir toliau vengdamos Rusijos energetikos sektoriaus, kuris vis dar kasdien iš Europos vartotojų už gamtines dujas gauna milijonus dolerių. Baltieji rūmai pranešė, kad su energetika susiję sandoriai abiejuose bankuose vis dar bus leidžiami.
