„Prezidentaujant V. Putinui, prie normalių santykių grįžta nebus“, – pareiškė jis ZDF laidai „Morgenmagazin“. F W. Steinmeieris pridūrė šiuo metu negalįs pasakyti, ar Rusija turi ateitį Europoje.
Vokietijos prezidentas pakartojo pripažįstąs savo klaidas Rusijos politikoje. „Iš tiesų liūdna, kad mums nepavyko daugelis punktų“, – sakė jis, paminėdamas pastangas įtraukti Rusiją į Europos saugumo architektūrą ir remti ją kelyje į demokratiją.
V. Putinas virto „bunkeryje užsidariusiu karo kurstytoju“, sakė F. W. Steinmeieris. „Mes, įskaitant mane, neteisingai manėme, kad 2021 metų V. Putinas dėl savo imperinės beprotybės nesitaikstys su visišku politiniu, ekonominiu ir moraliniu šalies žlugimu“, – pažymėjo prezidentas.
„Turėjome rimčiau vertinti savo partnerių iš Rytų Europos perspėjimus“, – tęsė F. W. Steinmeieris. Anot jo, klaida visų pirma buvo Vokietijos laikymasis „Nord Stream 2“ projekto“ – „nes tai mums kainavo daug pasitikėjimo mūsų europiečių partnerių akyse“.
F.-W. Steinmeieris, draugiškų santykių Vakarų su Rusija šalininkas, išreiškė apgailestavimą dėl savo ankstesnės pozicijos, teigdamas, kad „Nord Stream 2“ dujų vamzdyno rėmimas buvo aiški klaida.
F. W. Steinmeieris, socialdemokratas, dirbęs kanclerės Angelos Merkel užsienio reikalų ministru , o vėliau tapęs prezidentu, pasakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą reiškia, kad jis ir kiti turi atvirai pripažinti suklydę.
„Mano tvirtas palaikymas „Nord Stream 2“ vamzdynui buvo akivaizdi klaida. Mes laikėmės santykių tilto, kuriuo Rusija jau nebetikėjo, ir dėl ko kiti partneriai mus įspėjo“, – sakė jis.
F. W. Steinmeieris buvo žymus socialdemokratų partijos, kuriai vadovavo buvęs kancleris Gerhardas Schroederis, narys, tvirtinęs, kad artimi ekonominiai ryšiai su Rusija buvo būdas įtvirtinti ją vakarietiškoje pasaulio sistemoje.
Praėjusią savaitę Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas F.-W. Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.
„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, - ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.
A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės.
„Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, - pridūrė ambasadorius.
Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.
„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, - teigia Ukrainos atstovas.
Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.
Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą, kuriame solistai buvo rusai.
„Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, - sakė diplomatas.
