Japonija paprastai per metus priima tik kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašytojų, ir, atvėrusi duris ukrainiečiams, vadina juos „evakuotaisiais“, o ne pabėgėliais.
20 ukrainiečių kartu su Y. Hayashiu atskrido iš Lenkijos, kur jis buvo išvykęs į kelių dienų kelionę siūlyti paramą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija.
„Sužinojome apie keletą žmonių, kurie labai norėjo evakuotis į Japoniją, tačiau jiems buvo sunku patiems susiorganizuoti tokią kelionę, – antradienį spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis vyriausybės atstovas žiniasklaidai Hirokazu Matsuno. – Iš humanitarinių paskatų 20 šių žmonių buvo pakviesti skristi vyriausybiniu lėktuvu“.
Pasak H. Matsuno, Japonija iki šiol jau buvo priėmusi 404 ukrainiečius, kai ministras pirmininkas Fumio Kishida praėjusį mėnesį paskelbė planą priimti nuo karo bėgančius asmenis.
Tačiau jie nėra priskirti pabėgėlių kategorijai, kuri suteiktų jiems teisę pasilikti šalyje bent penkerius metus, o vėliau – prašyti leidimo pasilikti ilgesniam laikui.
Vietoj to „evakuotieji“ gauna 90 dienų vizą, kuri gali būti pakeista į vienerių metų trukmės leidimą gyventi ir dirbti.
Japonija prisijungė prie griežtų Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos ir antradienį paskelbė apie papildomą 100 mln. JAV dolerių humanitarinę pagalbą Kyjivui. Praėjusį mėnesį jau buvo skirta 100 mln. dolerių parama Ukrainai ir kaimyninėms šalims.
2020 metais Japonija priėmė tik 47 pabėgėlius ir 44 asmenis humanitariniais pagrindais iš beveik 4 000 prašytojų. Žmogaus teisių gynimo organizacijos jau seniai priekaištauja Tokijui, kad šis per mažai padeda nuo konfliktų bėgantiems žmonėms.
