Kinijos prezidentas Xi Jinpingas surengs vaizdo konferenciją su ES lyderiais Charles‘iu Micheliu ir Ursula von der Leyen. Tokie susitikimai buvo rengiami kasmet, tačiau pernai neįvyko dėl išaugusios įtampos.
„Daugiausia dėmesio per susitikimą bus skiriama Kinijos vaidmeniui – ji bus raginama nedviprasmiškai stoti tarptautinės teisės principų pusėje ir daryti visą reikiamą įtaką bei spaudimą Rusijai“, – sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement‘as Beaune'as, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.
„Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet privertė būtinybė“, – sakė C. Beaune'as, nors tvirtino, kad ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba, „neišnyks“.
ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas paprastai skirtas prekybos ryšiams stiprinti. Tačiau pasirengimą susitikimui pablogino pernai įvestos abipusės sankcijos dėl Kinijos uigūrų mažumos padėties, vėliau – Pekino prekybos sankcijos ES narei Lietuvai dėl Taivano.
Santykiai pablogėjo stebėtinai greitai, kai 2020 m. pabaigoje ES ir Kinija užsitikrino investicinį susitarimą, kurio ilgai siekė Vokietija. Susirūpinimas žmogaus teisėmis ir JAV spaudimas ES sumažino pagreitį, pasėjo nepasitikėjimą ir pablogino diplomatinius ryšius.
Santykiai dar labiau nukentėjo Pekinui susilaikant pasmerkti Ukrainos užpuolimą. Kai kas ES įžvelgia Kinijos ir Rusijos bloką prieš JAV, ES ir jų liberalesnių pažiūrų sąjungininkes.
Per susitikimą su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi trečiadienį pareiškė, kad „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neturi ribų“ – lygiai tą patį anksčiau sakė prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas.
Rusijos ir Kinijos draugystė „akivaizdžiai nukreipta į naujos pasaulio tvarkos kūrimą, kurioje dominuotų autoritarinė didžiosios galios politika, o ne tarptautinė teisė“, – sakė Europos Parlamento narys iš Vokietijos Reinhardas Buetikoferis, dažnas Pekino kritikas. Tačiau atsižvelgiant į Kinijos glaudžius komercinius ryšius su Europa, „tai, kaip Kinija reaguoja į Rusijos agresiją, rodo sudėtingas jos pastangas būti Rusijos pusėje, nemokant už tai per didelės kainos“, – pridūrė R. Buetikoferis, vienas iš kelių Europos Parlamento narių, kuriems Kinija skyrė sankcijas.
ES pareigūnas, dalyvavęs rengiant viršūnių susitikimą, per kurį bus kalbamasi su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu, pabrėžė, jog Kinijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra svarbiau už visa kita: „Konkrečiai labai svarbu, ar Kinija naudojasi ar nesinaudoja savo įtaka, kad būtų nustatytos paliaubos, humanitariniai koridoriai, ar ji padeda ar nepadeda apeiti sankcijas“.
Tačiau Sylvie Bermann, buvusi Prancūzijos ambasadorė Maskvoje ir Pekine, perspėjo: „Mintis atskirti Kiniją nuo Rusijos yra nereali svajonė“.
Nors Ukraina yra Europos lyderių darbotvarkės viršuje, to negalima pasakyti apie Pekiną. Trečiadienį paklaustas, ko komunistų vadovybė tikisi iš viršūnių susitikimo, Kinijos užsienio reikalų atstovas Wang Wenbinas nė karto nepaminėjo Ukrainos. Jis tik sakė, kad tarptautinė padėtis yra nestabili, neapibrėžtumas didėja, o „Kinija ir ES yra dvi didžiosios galios, pasisakančios už taiką pasaulyje“.
Vis dėlto, pasak aukšto rango ES pareigūno, Kinija, „nors ir mano, kad (Rusijos invazija į Ukrainą) neturi nieko bendra su ES ir Kinijos santykiais, privalo suvokti, kad iš tikrųjų turi“.