Kur ir kada rusai numušė lėktuvą, nepranešama, tačiau teigiama, kad vasario 26 d. taip pat buvo pranešta, jog Rusijos laivas Juodojoje jūroje numušė savo karinį lėktuvą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie jo „žlungančią“ karo Ukrainoje strategiją, sako Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas.
V. Putinas „labai neteisingai įvertino“ invaziją, sako sako J. Flemingas parengtoje kalboje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje.
Iš anksto paskelbti jo komentarai atkartoja diena anksčiau Baltųjų rūmų paskelbtą JAV žvalgybinę informaciją, rodančią, kad V. Putiną jo patarėjai „neteisingai informuoja“ apie Rusijos puolimo pažangą.
Vakarų žvalgybos šaltiniai labai stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus V. Putino artimiausioje aplinkoje.
J. Flemingas sakė, kad V. Putinas nepakankamai įvertino Ukrainos pasipriešinimą, tarptautinės koalicijos prieš jį tvirtumą ir ekonominių sankcijų poveikį.
Rusijos lyderis taip pat pervertino savo paties kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę, nurodė GCHQ direktorius.
„Matėme rusų karių, kuriems trūksta ginklų ir [kovinės] dvasios, atsisakančių vykdyti įsakymus, kenkiančių savo pačių įrangai ir net netyčia numušančių savo pačių lėktuvus“, – sakė J. Flemingas.
Kiek savo lėktuvų ir kokių Rusijos kariai numušė Ukrainoje, jis nedetalizavo.
„Ir net jei Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra neteisingo įvertinimo mastas“, – sakė jis.
Rusijos šios savaitės pareiškimai, kad ji „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus aplink Ukrainos sostinę Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, „galbūt rodo, kad jie yra priversti reikšmingai persvarstyti“ savo veiksmus, sakė J. Flemingas.
Jis įspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos išlieka grėsmė.
Nors dalį žmonių nustebino tai, kad Maskva nesurengė kokios nors katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas sakė, jog žvalgyba niekada nemanė, kad tokia ataka yra pagrindinis Rusijos invazijos elementas.
Vis dėlto britų žvalgybos tarnybos pastebėjo „pastovius Rusijos ketinimus trikdyti Ukrainos vyriausybės ir kariuomenės sistemas“, kalbėjo jis.
„Tikrai matėme požymių, rodančių, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių jų veiksmams nepritariančiose šalyse“, – nurodė J. Flemingas.
Pasak jo, mūšių laukuose Ukrainoje Maskva pasitelkia samdinius ir užsienio kovotojus, tarp jų neaiškią Rusijos samdinių grupę „Vagner“, veikiančią šalyje nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir dabar intensyvinančią savo veiklą.
J. Flemingas pažymėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją, užtikrindamas tam tikrą diplomatinę ir ekonominę paramą Rusijai.
„Turėdama galvoje Taivano atsiėmimą, Kinija nenori daryti nieko, kas galėtų suvaržyti jos galimybes veikti ateityje“, – sakė jis, bet prognozavo, kad Kinijos ir Rusijos santykiai gali pablogėti augant Kinijos karinei ir ekonominei galiai.
