„Dezinformacija sukėlė nepasitikėjimą ir padidino įtampą tarp V. Putino ir jo gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris kadaise buvo vienas patikimiausių Kremliaus vidinio rato narių“, – pažymi laikraštis.

JAV pareigūnai teigė, kad griežta V. Putino izoliacija pandemijos metu ir jo noras viešai pasmerkti patarėjus prisidėjo prie to, kad jis gavo neišsamius arba pernelyg optimistiškus pranešimus apie Rusijos karinius laimėjimus. Ir, matyt, jis tikrai nežinojo, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje naudojo šauktinius, jie taip pat buvo tarp žuvusiųjų.

JAV žvalgyba: patarėjai klaidino V. Putiną apie karo Ukrainoje eigą

JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra klaidinamas savo patarėjų apie rusų pajėgų veiksmus Ukrainoje, trečiadienį nurodė vienas amerikiečių pareigūnas.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga apie neseniai išslaptintą JAV žvalgybos išvadą, kad V. Putinas pasijuto apgaudinėjamas Rusijos kariškių ir kada dabar tarp jo ir aukšto rango gynybos pareigūnų tvyro didelė įtampa.

Pareigūnas nepateikė detalių, kokiais įrodymais remdamasis JAV žvalgyba priėjo šią išvadą.

Tačiau žvalgybos bendruomenė konstatavo, kad V. Putinui nebuvo pranešta, jog kariuomenė siunčia į Ukrainą šauktinius ir kad jų ten žūva. Amerikiečių žvalgybininkai taip pat mano, kad V. Putinas ne visiškai suvokia, kokiu mastu jo šalies ekonomiką veikia ekonominės sankcijos, įvestos Rusijai Vašingtono ir jo sąjungininkų.

Šios išvados demonstruoja „tikslios informacijos srauto aiškų sutrikimą“ ir rodo, kad V. Putino aukšto rango patarėjai „bijo sakyti jam tiesą“, pažymėjo šaltinis.

Baltieji rūmai antradienį išreiškė skeptišką požiūrį dėl Rusijos viešo pareiškimo, kad ji sumažins karinių veiksmų ties Kyjivu intensyvumą, siekdama padidinti pasitikėjimą derybomis tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų, kurių vėliausias ratas įvyko Turkijoje.

„Pažiūrėsime, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas, komentuodamas šį pranešimą. – Nepriimsiu nieko, kol pamatysiu, kokie jų veiksmai.“

Rusijos pajėgos praeitą naktį toliau apšaudė ir bombardavo Ukrainos sostinę ir šiaurinį Černihivo miestą, nuo kurio taip pat žadėta atitraukti pajėgas, trečiadienį sakė regiono lyderiai.

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield sakė, kad administracija bet kokį Rusijos pajėgų judėjimą laiko „perkėlimu, o ne atitraukimu“. Ji pridūrė, kad „niekas neturėtų apsigauti dėl Rusijos pareiškimo“.

J. Bidenas trečiadienį planuoja telefonu pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti padėtį jo šalyje.

Daugelio analitikų nuomone, V. Putinas yra atitolęs nuo tikrovės ir apsuptas pareigūnų, ne visada sakančių jam tiesą. JAV pareigūnai yra viešai sakę manantys, kad ribota informacija, galbūt paaštrinta V. Putino izoliacijos dėl koronaviruso pandemijos, galėjo lemti Rusijos prezidento nerealius lūkesčius greitai sutriuškinti Ukrainos pajėgas.

J. Bideni administracija dar prieš prasidedant karui dėjo beprecedentes pastangas viešai skelbti, anot jos, V. Putino planus surengti invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį, remdamasi savo žvalgybos išvadomis. Kai Maskva to nepaisė ir vis tiek pasiuntė pajėgas į Ukrainą, Baltieji rūmai daugelio buvo giriami už pastangas atkreipti pasaulio dėmesį į šį karą ir spausti iš pradžių vangiai reagavusias sąjugininkes Vakaruose imtis griežtų sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai.

Tačiau žvalgybos darbo trūkumus pabrėžia faktas, kad JAV prieš prasidedant invazijai nepakankamai įvertino Ukrainos pajėgų ryžtą priešintis įsibrovėliams, neseniai liudydamas Kongrese sakė Gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)