Šiaurės Europos šalis turi 1 340 km sieną su Rusija ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos liko neprisijungusi prie karinio aljanso, kad neprovokuotų savo rytinės kaimynės.

Tačiau vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai išaugo parama stojimui į NATO.

„Visa Suomijos visuomenė turi būti budri dėl Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimų priėmimui NATO klausimu“, – sakė Suomijos saugumo tarnybos „Supo“ vadovas Anttis Pelttaris.

Antradienį „Supo“ paskelbė atnaujintą terorizmo grėsmės ataskaitą, kurioje pabrėžė „plataus masto Rusijos kišimosi ir neteisėto sekimo" pavojų, tačiau nacionalinė terorizmo grėsmė išliko antro lygio, arba „padidinta“, pagal keturių balų skalę.

Šį savaitgalį Suomijos prezidentas Saulis Niinisto pareiškė, kad bandymas prisijungti prie NATO gali išprovokuoti Rusijos „įžūlų atsaką“, įskaitant oro erdvės ar teritorijos pažeidimus.

„Supo“ perspėjo Suomijos įmones būti „nuolat budrias“ dėl kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti elektros energijos tiekimą ar kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, grėsmės.

Suomija anksčiau yra susidūrusi su vadinamąja hibridine Maskvos taktika, pavyzdžiui, pakartotiniais įsiveržimais į oro erdvę arba 1 700 migrantų paleidimu per valstybės sieną 2016 metais.

Anksčiau šį mėnesį transporto institucija „Traficom“ pranešė, kad gavo „daug“ pranešimų iš orlaivių apie GPS trukdžius rytinėje Suomijos dalyje, tačiau negalėjo nustatyti trukdžių šaltinio.

Prezidentas S. Niinisto ne kartą ragino Suomiją „nedvejojant, bet atsargiai“ apsispręsti dėl narystės NATO, pabrėždamas, kad šį sprendimą turi priimti šalies parlamentas.

Ateinančio mėnesio pradžioje įstatymų leidėjai turėtų gauti vyriausybės parengtą ataskaitą, kurioje bus išdėstyta stojimo į aljansą rizika ir nauda, o prieš tai, tikėtina, vyks diskusijos dėl narystės paraiškos pateikimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją