Per ilgiau nei mėnesį trunkantį rusų pajėgų puolimą jau žuvo maždaug 20 tūkst. ukrainiečių, o dar 10 mln. gyventojų paliko savo namus, nurodo Kyjivas. Keli miestai vis dar intensyviai bombarduojami.
Maskvai, regis, pakeitus savo karo tikslus ir sutelkus dėmesį į Rytų Ukrainą, ukrainiečių žvalgyba sako, kad Rusija gali būti linkusi padalyti šalį į du darinius Korėjos pavyzdžiu.
Rusija de-facto kontroliuoja Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014 metais, ir du prorusiškų separatistų darinius rytiniame Donbaso regione, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.
Luhansko srities Rubižnės mieste praėjusią naktį per rusų pajėgų bombardavimą vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Tuo metu toliau į vakarus, netoli sostinės Kyjivo, Andrijus Ostapecas, nepaisydamas rusų snaiperių keliamo pavojaus, ruošėsi grįžti į gimtąjį Stojankos kaimą su maisto atsargomis kaimynams ir savo katėms, nors nebuvo tikras, ar jos tebėra gyvos.
Kai rusų pajėgos užėmė Stojanką, „matėme, kaip žūva žmonės, kaip iki pamatų sudega namai, išgyvenome pragarą“, naujienų agentūrai AFP sakė privataus muziejaus savininkas, prieš savaitę išvykęs iš savo kaimo.
Tačiau ukrainiečių kariai stūmė įsibrovėlius iš kaimo, sakė A. Ostapecas ir pridūrė: „Rusai neturi šansų likti gyvi. Jie turi pasiduoti, nes priešingu atveju jų lauks mirtis.“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pirmasis nuo kovo 10 dienos tiesioginių derybų raundas, numatytas antradienį Stambule, turi „nedelsiant“ užtikrinti taiką.
Raudonos linijos
Ukrainos „neutralumas“ ir būsimas Donbaso statusas, atitinkantys Rusijos reikalavimus, gali būti tarp klausimų, kuriuos Stambule svarstys abiejų pusių derybininkai, pirmadienį išvykę į Turkiją.
„Suprantame, kad jėga išvaduoti visos teritorijos neįmanoma, tai reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, visiškai tai suvokiame“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau akcentuodamas savo raudonas linijas derybose prezidentas pridūrė: „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nediskutuotini. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos.“
Humanitarinės pagalbos poreikiai yra didžiausi pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur 170 tūkst. civilių gyvena brutalios apsiausties sąlygomis, sparčiai senkant maisto, vandens ir vaistų atsargoms.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sakė, kad padėtis Mariupolyje „katastrofiška“, o rusų pajėgų vykdomas puolimas iš sausumos, jūros ir oro šį 450 tūkst. gyventojų turėjusį miestą „pavertė dulkėmis“.
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi artimiausiomis dienomis pradėti masinę civilių evakuaciją iš Mariupolio, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, bandantis užsitikrinti Rusijos lyderio Vladimiro Putino sutikimą.
Ukraina pirmadienį nusprendė nevykdyti civilių evakuacijos dėl galimų rusų pajėgų provokacijų humanitarinių koridorių maršrutuose, sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.
E. Macronas įspėjo, kad bet koks eskalavimas „žodžiais ar veiksmais“ gali pakenkti evakuacijos pastangoms, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus, kad V. Putinas „nebegali likti valdžioje“.
Ši per vizitą Lenkijoje J. Bideno ekspromtu išsakyta mintis išprovokavo pasipiktinimo bangą Maskvoje ir, panašu, pakenkė paties JAV prezidento pastangoms, kad Vakarai demonstruotų vieningą frontą.
Pats J. Bidenas sekmadienį suskubo patikslinti, kad neragina „pakeisti režimo“ Maskvoje. Jungtinė Karalystė ir Vokietija kartu su Prancūzija atsiribojo nuo to J. Bideno komentaro.