Anot jo, jau daugiau nei dvi savaites su prezidentu nesimatė net ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.

„S. Lavrovas bando kažkaip palaikyti ryšį užsienio politikos lygyje, tačiau susitikimų sąrašuose aš jo nematau. Jis bando atsiriboti nuo V. Putino, kuriam be D. Peskovo daugiau nieko ir nebeliko“, – sako O. Ždanovas.

Karybos eksperto nuomone, iniciatyva atsiriboti nuo Rusijos prezidento kilo pačiam S. Lavrovui, viskas esą prasidėjo dar 2021 metų pabaigoje, kai gruodžio 17 dieną Rusijos diplomatijos vadovas atsisakė skelbti ultimatumą Vakarams ir patikėjo tai savo pavaduotojui.

Apie Rusijos Federacijos elito atsiribojimą nuo V. Putino kalbėjo ir Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, komentuodamas Dmitrijaus Medvedevo interviu, kuriame buvęs premjeras sakė, kad sprendimą pulti Ukrainą Rusijos prezidentas priėmė vienas pats.

Pasak O. Ždanovo, V. Putino planas dėl greito ir pergalingo karo Ukrainoje žlugo. Ir dabar jis esą ieško, kam dėl to suversti kaltę, teigia O. Ždanovas.

Anot eksperto, iš Rusijos galėjo nutekėti karo planai, o tokia strategija siekta karą sustabdyti.

„Dabar V. Putinas ieško išdaviko, kuris nutekino karinės operacijos planą“, – teigia O. Ždanovas.

Remiantis eksperto turima informacija, kalbama ne apie pavogtą šifruotą bylą, karinį žemėlapį ar pasiklausytus pokalbius – kažkas galėjo asmeniškai perduoti dokumentų kopijas Vakarų žvalgybai.

„Dabar jis (Putinas) tai suprato. Greičiausiai dabar vyksta aktyvi „raganų medžioklė“ – ieškoma, kas viską išdavė“, – mano O. Ždanovas.

Karybos ekspertas pažymi, kad tarp Rusijos silovikų visada buvo žmonių, pasirengusių nutekinti informaciją, kad tik V. Putinas būtų nušalintas nuo valdžios.

„Jie juk supranta, kad kuo toliau į mišką, tuo sunkiai kontaktuoti su Vakarais, kur jų pinigai ir nekilnojamasis turtas. Dabar visa tai garma velniop ir nebeaišku, kaip paskui reikės susigrąžinti turtus ir atšildyti sąskaitas“, – mano O. Ždanovas.