Anksčiau vokiečių šūkis buvo aiškus: netiekti jokių ginklų į konfliktų zonas. Tačiau tarptautinių partnerių spaudžiamas kancleris Olafas Scholzas staiga prabilo apie „pareigą“ Ukrainai padėti ir karinėje srityje. Tad kovo pradžioje Vokietija – ketvirta pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje – nusiuntė Kyjivui 1000 prieštankinių raketų ir 500 priešlėktuvinių raketų.
Trečiadienį, kovo 23 d., Kyjivas išreiškė nusivylimą, kad Vokietijos vyriausybė iki šiol neatsakė į neseniai pateiktus prašymus dėl ginklų tiekimo.
„Labai apmaudu, kad jau trys savaitės praėjo, o Vokietijos vyriausybė vis dar nepateikė jokio atsakymo į mums skubiai reikalingų gynybinių ginklų sąrašą“, – laikraščiui „Bild“ sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas.
Kiekviena diena yra svarbi, „kad būtų išgelbėtos civilių Ukrainos gyventojų, kenčiančių nuo Rusijos raketų ugnies, gyvybės“. „Todėl tikimės, kad Berlynas greitai priims sprendimą“, – vylėsi diplomatas.
Savo susierzinimo dėl stringančio ginklų tiekimo neslėpė ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (žaliųjų partija): „Mane išmuša iš vėžių“, kai paskambina kolega Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba ir klausia: „Kur ginklai?“, – kalbėdama Bundestage, sakė ministrė ir žadėjo pati daryti spaudimą, kad ginklai būtų ir toliau tiekiami.
Elgiasi su ginklų tiekimo tema kaip su karšta bulve
Apie vangiai vykdomus Vokietijos pažadus kariaujančiai Ukrainai pastarąją savaitę šalies žiniasklaidoje daug rašyta ir diskutuota, – ypač po to, kai dienraščio „Die Welt“ žurnalistas Klausas Geigeris atskleidė, kad iš kovo pradžioje Kyjivui pažadėtų 2700 priešlėktuvinių raketų „Strela“ – dar iš buvusios socialistinės Vokietijos liaudies armijos atsargų – pristatytos buvo tik 500, be to, tik praėjusį ketvirtadienį.
Visgi šios savaitės pabaigoje į Ukrainą iš Vokietijos atgabenta dar 1500 zenitinių raketų „Strela“.
Vokietija „ginklų tiekia per mažai, per lėtai – ir dar prastos būklės ar netgi nebetinkamų naudoti“, – apie tai pakartotinai rašyta ir sakyta, – nurodė „Bild“. Tarkime, pasirodė, kad iš pažadėtųjų 2700 Strela“ raketų 700 buvo nebetinkamos naudoti.
Šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht pereitą savaitgalį pareiškė, kad Vokietija negali tiekti Ukrainai daugiau ginklų. „Bundesvero galimybės išnaudotos“, kariuomenės sandėliai tušti, – sakė ji sekmadienį „Savaitės interviu“ radijo kanalui „Deutschlandfunk“. Pasak ministrės, vyriausybė šiuo metu svarsto galimybę iš šalies gynybos bendrovių tiesiogiai pirkti ginklų Ukrainai.
Įvertindamas susidariusią situaciją ir ministrės atsikalbinėjimus, „Deutschlandfunk“ vyriausiasis korespondentas Stephanas Detjenas taikliai pastebėjo, kad daugeliui socialdemokratų ginklų tiekimo tema atrodo tokia nepatogi, jog jie džiaugiasi kiekviena galimybe tos temos atsikratę: „Kaip karštą bulvę gynybos ministrė numetė šį klausimą ekonomikos ministrui, kuris dar prieš metus, didžiam savo žaliųjų partijos draugų nepasitenkinimui, pasisakė už Ukrainos paramą ginklais. Tuo metu jie būtų skirti atgrasymui. Dabar tam jau per vėlu“, – apgailestavo S. Detjenas.
Estijos teikiamos pagalbos dydis verčia vokiečius gėdytis
Ginklų tiekimo tema buvo paliesta ir penktadienio ryto „Deutschlandfunk“ interviu su Europos Parlamento liaudies partijos frakcijos vadovu, Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos politiku Manfredu Weberiu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į savo konkrečius reikalavimus dėl rimtos karinės pagalbos nuolat girdi tik „Ne“: neskraidymo zonai – ne, naikintuvams – ne, tad vakar jį Vakarai ir vėl turėjo nuvilti?“ – teiravosi Vokietijos radijo korespondentė.
M. Weberis pripažino, kad „ginklų tiekimo srityje turi būti padaryta daugiau“ ir kritiškai įvertino itin kuklų Vokietijos įnašą: „Jei palyginu, kad tokia šalis kaip Estija tam skiria 220 mln., o Vokietija – tik 35 mln., tai tampa aišku, kad turi būti daroma daugiau. Ginklai, ginklai, ginklai – atvirai sakant, kaip tik to Ukrainai dabar labiausiai reikia, kad ji galėtų gintis. Ir čia būtina pasitaisyti.“
Tiesa, remiantis konfidencialiu Roberto Habecko (žaliųjų partija) vadovaujamos ekonomikos ministerijos sąrašu, Vokietijos paramos ginkluote Ukrainai kiekis turėtų būti didesnis: vien iki kovo 7 dienos Ukrainos kariuomenė gavo ginkluotės už 37,3 mln. eurų, – ketvirtadienį pranešė „Spiegel“. Vis dėlto kiekiai, lyginant, tarkime, su Baltijos šalių pagalba, yra apgailėtini.
Tai – Vokietijos pacifizmo pasekmė
Ketvirtadienio vakarą televizijos disputų laidoje „Maybrit Illner“ pasisakęs krikščionių demokratų užsienio reikalų politikas Norbertas Röttgenas kritikavo federalinę vyriausybę už tai, kad ši pažadėjo mažiau ginklų nei kitos šalys, o ir tie pažadėtieji ginklai nebuvo laiku pristatyti. „Tai turi pasikeisti“, – reikalavo N. Röttgenas. „Turi būti skaidrumas, ir mums turi būti pasakyta, ką darome“.
Karo sąlygomis gal ir nereikėtų reikalauti skaidrumo ginkluotės tiekimo klausimu. Bet tai daryti politiką paskatino gynybos ministrės pasisakymai, kai ne vienam susidarė įspūdis, kad ji tik išsisukinėja slaptumu, bet už tos „užslaptinimo uždangos“ paprasčiausiai nieko nėra. Ir dėl to kalta ne tik pastaruosius 16 metų šaliai vadovavusi Angelos Merkel koalicinė vyriausybė, bet ir pati Vokietijos visuomenė, kurios didžiajai daugumai šalies gynybos klausimai atrodė kur kas mažiau svarbūs nei, tarkime, diversiškumo ar lyčių lygybės.
Paklaustas, kodėl Vokietija taip vangiai remia Ukrainą ginklais, vokiečių politologas, Rytų Europos ekspertas ir Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto Kyjive mokslinis bendradarbis Andreas Umlandas teigė, jog „tai paprasčiausiai techninis praktinis klausimas, nes Vokietija pastaruosius 30 metų buvo pacifistinė šalis ir savo sandėliuose nėra sukaupusi tų ginklų, kurie dabar būtų reikalingi Ukrainai.“
„Tai ir yra visa problema. Vokietija neturi savo sandėliuose nieko, ką galėtų duoti Ukrainai. Todėl ir užsakinės Vokietijos karinei pramonei ginklus, kuriuos galėtų perduoti Ukrainai. Tačiau ir vėl kyla klausimas, kokiu tempu tai vyks, ir ar išvis jie laiku pasieks Ukrainos armiją, – svarstė A. Umlandas, savo pasisakymą baigdamas nelinksma išvada: „Ta prasme Vokietija Ukrainai nėra partnerė, kol kas ir jos pačios armija – ne geriausios būklės“.
Žada tiekti ginklus „turbo“ režimu
Penktadienį kalbėdamas „Ryto žurnale“ per visuomeninio transliuotojo kanalą ZDF, Ukrainos ambasadorius Vokietijoje A. Melnykas pakartotinai kritikavo lėtus Vokietijos ginklų tiekimo jo šaliai tempus. „Tai trunka be galo, be galo ilgai“, – sakė jis.
Per pastarąsias tris savaites ginklų iš Vokietijos, pasak ambasadoriaus, beveik išvis nebuvo atsiųsta. Tačiau Rusijos puolamiems ukrainiečiams „gyvybiškai svarbu“ gauti didesnes ginklų siuntas. Reikalingi ne tik gynybiniai ginklai, bet ir tankai bei naikintuvai. Be jų Ukrainai neįmanoma apsiginti nuo didesnius karinius pajėgumus turinčio užpuoliko.
Ukrainos ambasadoriaus prašymą parėmė ir Bundestago užsienio reikalų komisijos pirmininkas Michaelis Rothas. „Ginklus dabar turime tiekti „turbo“ režimu“, – sakė socialdemokratų politikas „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ laikraščiams. Anot jo, „dabar reikia daryti viską, kad būtų tvariai stiprinama Ukrainos gynyba ir gynybiniai pajėgumai, siekiant įtikinti V. Putiną derybose rasti diplomatinį sprendimą.“
