„Mums paskelbtas tikras hibridinis, totalinis karas“, – sakė jis viename susitikime.
„Šį terminą, vartotą nacistinės Vokietijos, dabar vartoja daugelis Europos politikų, kai kalba apie tai, ką nori padaryti su Rusija“. Jo teigimu, Europos pareigūnai esą neslepia savo tikslų – „sunaikinti, palaužti, sutriuškinti ir uždusinti visą Rusijos ekonomiką“.
Nuo tada, kai vasario 24 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į provakarietišką Ukrainą, Vakarai smogė Maskvai precedento neturinčiomis priemonėmis, Rusija tapo labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje. Maskva sako siekianti „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą. Sovietų Sąjungos vaidmuo nugalint hitlerinę Vokietiją 1945 m. išlieka didžiuliu Rusijos pasididžiavimu ir yra V. Putino patriotinio diskurso centre.
V. Putinas pasmerkė Vakarų ekonominį „žaibo karą“ ir palygino sankcijas su „nacių vykdomais antisemitiniais pogromais“. Jis taip pat apkaltino Vakarus siekiant susilpninti Rusiją su „nacionalinių išdavikų“ pagalba.
Per invazijos, kurią Maskva pabrėžtinai vadina „specialiąja karine operacija“, pirmąjį mėnesį Vakarai ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusijos ekonomiką ir finansų sistemą, o taip pat prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos oligarchus.
Tačiau, pasak S. Lavrovo, Rusija nėra izoliuota.
„Turime daug draugų, sąjungininkų ir partnerių pasaulyje, daugybę asociacijų, kuriose Rusija bendradarbiauja su visų žemynų valstybėmis, ir toliau turėsime“, – sakė S. Lavrovas.
Jis pridūrė, kad didžioji dauguma valstybių neprisijungs prie Vakarų sankcijų politikos Rusijai.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas.
„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.