„Bet kokia Rusijos surengta klaidinanti operacija siekiant panaudoti tokio tipo ginklus būtų vertinama kaip visų taisyklių, sutarčių ir konvencijų pažeidimas“, – pasakė jis.
„Mūsų rūpestis – net tik šitai pasakyti, bet ir įspėti per vykstančius pokalbius: nedrįskite to daryti“, – pridūrė O. Scholzas.
Rusijai taikomų sankcijų poveikis jau ir dabar ganėtinai stiprus, bet G7 šalys yra pasirengusios padidinti sankcijų skaičių, jei tiktai to prireiktų, nurodė Vokietijos kancleris.
Visgi sprendimas netaikyti sankcijų Rusijos energijos importui, kaip sakė O. Scholzas, buvo sąmoningas.
Komentuodamas Rusijos pranešimą apie tai, kad už Rusijos energiją nuo šiol teks mokėti Rusijos rubliais, O. Scholzas pareiškė, kad visos detalės, įskaitant ir valiutą, yra įtvirtintos sutartyse.
Pasak O. Scholzo, šiais metais Vokietija pradės statyti terminalus, skirtus importuojamoms suskystintoms gamtinėms dujoms (LNG). Pagrindinis LNG eksportuotojas yra JAV.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos.
Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.
Šių iš eilės vykstančių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra yra JAV prezidentas Joe Bidenas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kreipėsi į lyderius vaizdo ryšiu. Jis paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Aljansas gali ir vėl neleisti ukrainiečiams mirti nuo Rusijos smūgių, nuo Rusijos okupacijos, suteikdamas mums visus reikalingus ginklus“, – sakė jis.
NATO atmeta Ukrainos raginimus surengti intervenciją ir nustatyti neskraidymo zoną, siekiant sustabdyti Rusijos vykdomą įnirtingą bombardavimą. Kyjivas šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria pastangoms gauti geresnės ginkluotės, kad galėtų apginti šalį.
Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas yra „pasiryžęs toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“.
Jis perspėjo Rusiją nerengti Ukrainoje jokių cheminių atakų ir nurodė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą.
„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų [Europoje] vadas generolas [Todas] Woltersas aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą NATO jau nusiuntė į savo rytinį flangą dešimtis tūkstančių karių, siekdama apsisaugoti nuo bet kokio galimo konflikto išplitimo į Aljanso šalis.
Be to, ketvirtadienį NATO šalių lyderiai susitarė Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti keturias naujas kovines grupes, kurias paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 karių. Dar keturios kovinės grupės jau dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas ilgainiui taip pat peržiūrės savo rytinio flango gynybą, įvesdamas „daug daugiau pajėgų“, kad galėtų atremti Maskvos grėsę.
