Emocingą komentarą įkvėpė ukrainiečių narsa ir pasiaukojimas, kurio akivaizdoje autorius negali nejausti gėdos dėl Vakarų – savimi patenkintų ir vangių. Juk ir už juos dabar Ukrainos žmonės kovoja.

Būtent socialinės medijos atskleidžia tai, ko neparodo jokie televizijos kanalai – tiesioginį karo žiaurumą. „Matome nuotraukas iš Mariupolio gimdymo skyriaus, girdime raketų paleidimo pabūklų monotoniją ties Kijevo vartas ir stebime, kaip mažoji Amelija bombų slėptuvėje dainuoja dainą „Let it Go“ iš „Disney“ filmo „Frozen“.

Tai būtų galima pavadinti tikrąja žurnalistika, grindžiama „tiesos paieškų principu“, – teigia G. Steingartas. Nes šių liudijimų dėka „nebesame priklausomi vien nuo kariškių pranešimų“ ar „dimisijos generolų nuotolinių diagnozių Vokietijos televizijos studijose“.

Tikrojo gyvenimo reporteriai liko vietoje

„Kitaip nei dauguma tarptautinių televizijos laidų žurnalistų, kurie, padėčiai tapus nepatogiai, pasitraukė iš karo zonos į savo viešbučių kambarius, tikrieji reporteriai liko vietoje“, – sako G. Steingartas. Žurnalistas vadina juos „nuo karo nukentėjusių žmonių partizanine armija, ginkluota mobiliaisiais telefonais, interneto kameromis ir nešiojamaisiais kompiuteriais“ ir „kovojančia savo gyvenimo mūšį“ – iš priešlėktuvinių slėptuvių, iš sugriautų butų, iš pabėgėlių kolonų, iš priešakinių fronto linijų.

Gaboras Steingartas

„Esame asimetrinio karo liudininkai: Vladimiras Putinas kovoja ne vien prieš akivaizdžiai mažesnes Ukrainos karines pajėgas. Jis kovoja ir su akivaizdžiai pranašesne Ukrainos pilietine visuomene, griaunančia jo pasakojimą apie vieningą rusų tautą“. Šie žmonės nenori būti „išlaisvinti“, nes Maskvos „išlaisvinimas“ iš tikro reiškia pavergimą.

Salvės iš multimedijų vamzdžių – kiaurą parą

Šioje egzistencinėje kovoje su „išlaisvintojais“ Ukrainos prezidentas, pasak vokiečių žurnalisto, yra tapęs tikru „viešosios nuomonės karvedžiu“.

„Asmuo Kremliuje užsibarikaduoja už savo dešimties metrų ilgumo stalo. Volodymyras Zelenskis stovi gatvėje, vilkėdamas alyvuogių žalumo marškinėlius – kaip vienas iš savo kariaunos komandos narių. Tai – Putino karas ir Zelenskio kontrpuolimas.“

„Putinas grasina, reikalauja. Putinas atstumia, Zelenskis – traukia. Jo ginklai – ne „Su-27“ ir kalašnikovai, o „Instagram“, „Twitter“, „Facebook“ ir „Telegram“. Jis šaudo bet kuriuo paros metu iš visų jam prieinamų multimedijų vamzdžių“, – apibendrina komentaro autorius.

Vakarų tyla buvo galingas Hitlerio sąjungininkas

„Dabar, turėdami omeny Ameriką, daugelis pagarbiai kalba apie pirmaujančią Vakarų galybę. Tačiau šiame kare Vakarų vadovaujančią jėgą sudaro dešimtys tūkstančių žmonių, dokumentuojančių valingą savo laisvės siekį ir atmetančių gyvenimą priespaudoje.

Demokratija, anksčiau neretai atrodžiusi savimi patenkinta ir vangi, čia vėl tampa gyvybinga, įkvepianti. Vakarų fronto kovotojai sėdi ne Pentagone, o Odesos, Kijevo, Charkivo ir Mariupolio priešlėktuvinėse slėptuvėse: jie ne šaudo, o transliuoja. Jie ne tyli, jie pasakoja. Ir kiekvienas iš šių pasakojimų yra dūris į šaltą širdį tiems, kurie nesiryžo įvesti griežtų sankcijų ir apginkluoti besipriešinančiųjų.

Jei tiesioginio bendravimo tarp tautų galimybė būtų egzistavusi nacių valdymo laikais, Holokaustas nebūtų pasiekęs tokio šėtoniško masto. Tamsoje esančiųjų nebuvo matyti. Vakarų tyla, kuri tuo metu buvo veiksmingiausia Hitlerio bendrininkė, būtų buvusi nutraukta“, – spėja G. Steingartas.

„Socialinė žiniasklaida ir jos veikėjai įkūnija naują galią“, ir net jei V. Putinui pavyktų atplėšti dalį Ukrainos žemių, „naujų pavaldinių jis negaus“, – įsitikinęs autorius. Ir tai, anot jo, „yra gera žinia šiais beribio blogio laikais“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją