Po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Vašingtonas nustūmė Rusiją prie įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, smaugdamas jos ekonomiką sankcijomis ir pašalindamas šalį iš pasaulinės mokėjimų sistemos.
Izoliuotai ir didžiulius nuostolius dėl nuvertėjusio rublio patiriančiai Rusijai žūtbūt reikia savo milžiniškos pietvakarinės sąjungininkės Kinijos draugystės. Ir Kinija, panašu, nenusiteikusi jos nutraukti, nepaisydama rizikos savo reputacijai ir ekonominiams interesams, susijusios su JAV vadovaujamomis sankcijomis.
Pirmadienį vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas išreiškė „gilų susirūpinimą dėl Kinijos suartėjimo su Rusija“. Šis komentaras buvo išsakytas po JAV nacionalinio saugumo patarėjo Jake'o Sullivano ir Kinijos komunistų partijos vyriausiojo diplomato Yang Jiechi derybų Romoje.
Šia diskusija siekta patikrinti Kinijos įsipareigojimo Rusijai tvirtumą, Maskvai tęsiant brutalų karą Ukrainoje ir pasauliui šiurpstant nuo subombarduotų pastatų ir šimtų tūkstančių savo namus paliekančių pabėgėlių vaizdų.
Nuo invazijos pradžios Kinija atsisako pasmerkti V. Putino veiksmus ir netgi nevadina to karu. Užuot pasmerkęs Kremlių, Pekinas dar praėjusią savaitę pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“.
Maskva siūlo energijos stokojančiai Kinijai pigią naftą ir dujas, Vakarams žadant atsisakyti rusiškų angliavandenilių.
Analitikai sako, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susidūrė su iššūkiu pasirinkti kelią, V. Putinui savo veiksmais išprovokavus tarptautinės tvarkos suirutę, ir užtikrinti, kad Kinija išbris iš šio chaoso aplenkusi savo varžovę Ameriką.
„Kinijai rūpi tik jos interesai. Taškas. Silpnesnė Rusija veikiausiai yra tokia Rusija, kur gali daugiau nuveikti savo interesų labui, nes turi daugiau svertų“, – sakė Aleksandras Gabujevas iš Carnegie strateginių studijų centro Maskvoje.
Neapibrėžta pozicija
Viešosios diplomatijos fronte Pekinas siekia pateikti save kaip neutralų žaidėją, ragindamas vesti derybas dėl taikos ir smerkdamas NATO už karinę pagalbą Ukrainai.
Tačiau JAV žiniasklaida, remdamasi žvalgybos atstovais, praneša, kad Pekinas gali būti pasiruošęs padėti Rusijai atsitraukti nuo įsipareigojimų nevykdymo prarajos krašto ir netgi parūpinti ginklų bei suteikti logistinę pagalbą jos pajėgoms Ukrainoje.
Smarkiai sunerimę dėl naujos autoritarinės pasaulio tvarkos potencialaus atsiradimo, ES pareigūnai, įskaitant bloko diplomatijos vadovą Josepą Borrellį, pastarosiomis savaitėmis spaudė Kiniją panaudoti savo „didelę įtaką“ Rusijai ir įtikinti ją užbaigti karą.
Atrodo, kad šios pastangos buvo bergždžios.
„Kodėl Kinija turėtų net svarstyti nepadėti Rusijai arba, dar blogiau, pakenkti aljansui su Rusija?“ – sakė Sidnėjuje veikiančio Naujojo Pietų Velso universiteto politikos ir tarptautinių santykių vyresnysis lektorius Aleksandras Koroliovas.
„Manau, Kinija vargu ar pakeis savo poziciją, ir tai rodys globaliosios geopolitikos gilesnę takoskyrą“, – pridūrė jis.
Dabar Kinijos diplomatų komentarai atidžiai stebimi, tikintis įžvelgti užuominų apie Kinijos tolesnius žingsnius.
Antradienį valstybinė žiniasklaida išplatino Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi pranešimą, kuriame sakoma, kad „Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“.
Pasaulyje jau pašoko pirminių produktų kainos – ypač kviečių ir kukurūzų, kuriuos Kinija gauna iš Rusijos ir Ukrainos.
Tuo metu Kinijos valstybinė žiniasklaida toliau platina Rusijos propagandines žinutes.
Tarp tokių yra teiginiai, kad Ukrainos kariuomenė naudojasi civiliais kaip „gyvaisiais skydais“ ir sąmokslo teorija, jog Jungtinės Valstijos Ukrainoje kuria biologinius ginklus.
Tačiau, nepaisant bičiuliškų Xi Jinpingo ir V. Putino santykių, abi šalys turi ilgą nepasitikėjimo viena kita istoriją.
„Kinijos pozicija nėra tiek prorusiška kiek antiamerikietiška“, – paaiškino A. Gabujevas.
Tačiau šis netikėtas karas, kilęs praėjus vos trims savaitėms po to, kai V. Putinas aplankė savo kinų kolegą Pekine, gali tapti iššūkiu šiai, kaip buvo sakoma po kelionės, „beribei“ draugystei.
„Kuo labiau užsitęs ir kuo žiauresnis bus konfliktas, tuo sunkesnė bus Kinijos padėtis“, – sakė Šanchajaus nacionalinės gynybos strategijos instituto profesorius Ni Lexiongas.