Per sekmadienio naktį įvykdytą Rusijos kariuomenės raketų ataką prieš karinę Javorivo bazę greta Lvivo žuvo mažiausiai 35 asmenys, praneša regiono gubernatorius Maksymas Kozyckis. Anksčiau skelbta, kad apšaudymo metu žuvo 9 asmenys, o 57 buvo sužeisti.
Taip pat šis savaitgalis svarbus tuo, kad Kyjivas pirmą kartą nuo karo pradžios skelbia apie nuostolius. Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1 300 ukrainiečių karių.
Niūrios nuotaikos sklando ir po to, kai Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad Vladimiras Putinas neatrodo nusiteikęs užbaigti karą.
Be to, Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija.
Sekmadienio paryčiais pranešta apie septynis iš Kyjivo bėgusius žuvusius civilius, atakuotą Sviatohirsko vienuolyną, o JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių (daugiau kaip 183 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, Rusijai plečiant bombardavimus ir niokojant civilines teritorijas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje, o toks veiksmas būtų karo nusikaltimas.
„Reuters“ cituoja vokiečių leidinį „Welt am Sonntag“, kur J. Stoltenbergas kalba, jog Kremlius imasi melagingo preteksto, kad pateisintų galimą cheminio ginklo panaudojimą.
JAV tvirtina, kad Rusija jau paprašė Kinijos karinės pagalbos
Autoritetingas Jungtinių Amerikos Valstijų leidinys „Financial Times“ teigia, kad Rusija paprašė Kinijos karinės pagalbos vykdant invaziją į Ukrainą.
Pareigūnai, susipažinę su situacija, sako, kad JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas griežtai perspės Kiniją, kad bet koks bandymas padėti Rusijai vykdyti invaziją ar išvengti Vakarų sankcijų turės pasekmių, pranešė leidinys, kurį cituoja ir agentūra „Unian“.
Baltieji rūmai baiminasi, kad šis žingsnis yra glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių ženklas.
Apie situaciją gerai informuoti JAV pareigūnai leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Rusija nuo pat invazijos pradžios prašė karinės įrangos ir kitos pagalbos. Jie atsisakė pateikti išsamios informacijos apie tai, ko prašė Rusija.
Šaltinių duomenimis, esama požymių, kad Rusijai ima trūkti tam tikros rūšies ginkluotės, nes karas Ukrainoje tęsiasi jau trečią savaitę.
„Financial Times“ nurodo, kad Baltieji rūmai šių teiginių nekomentavo, nuo komentarų susilaikė ir Kinijos ambasada Vašingtone.
Publikacijoje nurodoma, kad JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pirmadienį vyksta į Romą derybų su aukščiausiu Kinijos užsienio politikos pareigūnu Yangu Jiechi.
Vakarų šalys įšaldė pusę Rusijos aukso rezervų
Karinę invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos problemos didėja. Pranešama, kad Vakarų šalys įšaldė pusę auksu padengtų valiutos rezervų. Apie tai informuoja ir Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida.
„Tai yra maždaug pusė rezervų, kuriuos turėjome. Mes turime bendrą atsargų kiekį – apie 640 milijardų dolerių, apie 300 milijardų atsargų dabar yra tokios būklės, kad negalime jų panaudoti“, – Rusijos vadžios kontroliuojama naujienų agentūra TASS cituoja laidoje „Maskva. Kremlius. Putinas“ kalbėjusį šalies finansų ministrą Antoną Siluanovą.
Jis pažymėjo, kad Rusija neatsisako savo įsipareigojimų mokėti valstybės skolą rubliais, ir tai darys, kol Europos šalys „atšaldys“ aukso ir užsienio valiutos atsargas. Taip pat užsiminta, kad dalis Rusijos aukso ir užsienio valiutos atsargų yra Kinijos valiuta.
„Be abejo, yra spaudimas [iš Vakarų] apriboti prieigą prie tų atsargų, kurias turime juaniais. Na, manau, kad mūsų partnerystė su Kinija vis tiek leis mums išlaikyti pasiektą bendradarbiavimą, ir ne tik išlaikyti, bet ir didinti jį sąlygomis, kai Vakarų rinkos bus uždarytos“, – sakė S. Siluanovas.
Sekmadienį įtakingas JAV leidinys „Financial Times“ pranešė, kad Rusija jau yra paprašiusi Kinijos karinės pagalbos vykdyti karinei invazijai į Ukrainą.
Publikacijoje nurodoma, kad JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pirmadienį vyksta į Romą derybų su aukščiausiu Kinijos užsienio politikos pareigūnu Yangu Jiechi.
Ukrainos ir Rusijos derybose buvo pasiekta „didelė pažanga“
Iki šiol didesnių rezultatų neduodančiose Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos atstovų derybose įvyko proveržis ir po kelių dienų tikimasi sulaukti didesnės pažangos. Šią žinią praneša televizijos kanalas „Sky News“ bei akcentuoja, kad apie proveržį derybose patvirtino abiejų šalių atstovai.
„Pagal mano asmeninius lūkesčius, ši pažanga artimiausiomis dienomis gali išaugti į bendrą abiejų delegacijų poziciją, į dokumentus, kuriuos reikia pasirašyti“, – naujienų agentūros cituoja Rusijos federacijos delegatą derybose su Ukraina Leonidą Slutskį.
Apie įvykusią pažangą patvirtino ir Ukrainos derybininkas bei šalies prezidento patarėjas Mykhailo Podolyakas. Jis sekmadienį taip pat pareiškė manantis, kad artimiausiomis dienomis derybose gali būti padaryta pažanga bei pridūrė, jog Rusijos pusė „tapo konstruktyvesnė“.
„Mes iš principo nenusileidžiame dėl jokių pozicijų. Rusija dabar tai supranta. Rusija jau pradeda konstruktyviai kalbėti. Manau, kad tam tikrų rezultatų pasieksime tiesiogine prasme per kelias dienas“, – sakė jis internete paskelbtame vaizdo įraše.
Ukrainos derybininkas bei šalies prezidento patarėjas M. Podolyakas taip pat sakė, kad Ukraina bendradarbiauja su Izraeliu ir Turkija kaip tarpininkais.
„Mūsų reikalavimai – pabaigti karą ir išvesti Rusijos karius. Matau, kad tai pradedama suprasti ir vyksta dialogas“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Zelenskis kreipėsi į tautą: mano tikslas – derėtis tiesiai su Putinu
„Tai pats sunkiausias išbandymas mūsų šalies istorijoje ir mūsų gyvenime. Mes giname tai, ką turime brangiausia. Turime tvirtai laikytis ir kautis. Mes laimėsime. Aš tuo tikiu“, – sakė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad derybininkai turi aiškią užduotį, – pasiekti, kad įvyktų jo ir Vladimiro Putino susitikimas.
JAV įspėja: jei Rusija pasikėsins į Aljanso teritoriją, NATO atsakys visa jėga
JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas perspėjo, kad jei Rusija „pasiųstų šūvį“ į NATO teritoriją, blokas atsakytų „visomis jėgomis“. Šią žinią skelbia „Sky news“. J. Sullivanas sakė, kad tuomet tektų taikyti NATO 5-ąjį straipsnį, o jame teigiama, kad vienos NATO sąjungininkės puolimas būtų laikomas visų sąjungininkių puolimu.
„Jei įvyktų karinė ataka NATO teritorijoje, tektų taikyti 5-ąjį straipsnį, ir mes panaudotume visas NATO Aljanso pajėgas, kad į tai atsakytume“, – sakė jis CBS.
Jis taip pat sakė, kad JAV tiesiogiai įspėja Rusiją nenaudoti cheminių ginklų, ir pridūrė, jog jei Vladimiras Putinas dislokuotų masinio naikinimo ginklus, tai būtų „šokiruojanti papildoma linija“, kurią jis peržengia tarptautinės teisės srityje.
Kovo 13 diena. Karas Ukrainoje:
