„Deja, reikalai blogėja, bombos krenta, daugiau žmonių nužudoma, matysime daugiau ir daugiau bėgančių žmonių. Nežinome, kiek tiksliai, tačiau spėčiau, jog atvyks dar daug milijonų“, – žurnalistams sakė Y. Johansson.
„Tad tai bus tikrai, tikrai didelis, didelis iššūkis. Tai jau yra didelis iššūkis, bet tai dar pablogės, turime tam ruoštis“, – teigė ji.
Daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių plūstelėjo į ES per dvi savaites nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios.
Blokas suskubo suteikti bėgantiesiems laikinąją apsaugą, mėgindamas susidoroti su viena didžiausiai augančių žemyno krizių nuo Antrojo pasaulinio karo.
Y. Johansson sakė, kad dauguma tų, kurie atvyko su pirmąja banga, galėjo apsistoti su draugais ir giminaičiais ES, tačiau įspėjo, jog situacija gali pasikeisti atvykstant daugiau pabėgėlių.
Ji sakė, jog „didelį susirūpinimą“ kelia dideli skaičiai atvykstančių vaikų, sudarančių apie pusę visų sieną kertančių žmonių.
„Labai svarbu, kad mes suteiktume šiems vaikams kažkokį normalumą, leistume juos į mokyklą ar darželį, tai taip pat sudarytų galimybę tėvams dirbti ir tapti visuomenės dalimi“, – sakė ji.
Pasak komisarės, ES ėmėsi veiksmų apsaugoti nelydimus mažamečius nuo prekybos žmonėmis gaujų.
Greita ES reakcija kontrastuoja su vidiniu susiskaldymu bloke, kai 2015-aisiais ir 2016-aisiais į plūstelėjo didelė pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano banga.
„Dabar tarp valstybių narių matome beprecedenčius veiksmus ir solidarumą viena kitai ir Ukrainos pabėgėliams“, – sakė komisarė.
Jos teigimu, kol kas ES šalys bendradarbiauja priimdamos pabėgėlius, tad nereikėjo pradėti formalaus paskirstymo proceso, tačiau neatmetė, kad jo dar gali prireikti.
Briuselis paskelbė skiriantis apie 500 mln. eurų pagalbai sprendžiant humanitarines karo pasekmes.
Taip pat rengiamasi paskelbti papildomų 420 mln. eurų integracijos paramai, o pabėgėlių integracijai bus skiriami milijardai.