Naujienų agentūra „Reuters“ cituoja Ukrainos diplomatijos vadovo žodžius, esą nepavyko susitarti dėl jokio ugnies nutraukimo, ir kad S. Lavrovas nepažadėjo jokių humanitarinių koridorių Mariupolio gyventojams evakuoti.
„Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta“, – D. Kuleba sakė žurnalistams.
Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo „sunkios“. D. Kuleba kaltino S. Lavrovą, kad šis toliau rėmiasi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.
D. Kuleba pakartojo, kad jo šalis „nepasiduos“.
„Noriu pakartoti, kad Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – pabrėžė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras pridūrė esantis pasirengęs ir vėl tokiu pat formatu susitikti su S. Lavrovu.
O S. Lavrovas pareiškė su kolega iš Ukrainos aptaręs humanitarinius klausimus, įskaitant tai, „ką daro kariai, kad apsaugotų civilius“.
Rusijos diplomatijos vadovas apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ naudojant civilius kaip gyvuosius skydus. Ministras taip pat akcentavo, kad humanitarinių koridorių Ukrainoje klausimas aptartas ir pridūrė, jog maršrutus nustatys kiekvienos šalies komandos.
Žurnalistams Rusijos ministras sakė, kad į susitikimo dienotvarkę buvo įtraukti ir maisto tiekimo bei kainų stabilumo klausimai. Reaguodamas į BBC klausimą, ar įmanomos paliaubos, S. Lavrovas atsakė, kad „speciali karinė operacija“ tęsis ir kad V. Putinas teigia, jog jo strategija vykdoma pagal planą.
„Ar planuojame pulti kitas šalis? Kitų šalių pulti neplanuojame. Mes ir Ukrainos nepuolėme. Ukrainoje tiesiog buvo... paaiškinčiau taip: susiklostė situacija, sukėlusi tiesioginę grėsmę Rusijos Federacijos saugumui“, – ciniškai pareiškė S. Lavrovas.
S. Lavrovas pareiškė, neva pietiniame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje užpulta ligoninė buvo nacionalistų karinė bazė.
„Šiuos gimdymo namus jau seniai yra užėmęs batalionas „Azov“ ir kiti radikalai. Jie išvijo gimdyves, slaugytojas ir visą personalą. Tai buvo ultraradikalų bataliono „Azov“ bazė“, – sakė S. Lavrovas po derybų Turkijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
S. Lavrovas teigė, neva Rusija pasisako už bet kokius kontaktus, galinčius padėti išspręsti „krizę“.
„Iš principo pasisakome už bet kokius kontaktus dėl problemų, kurios yra dabartinės Ukrainos krizės pagrindas, ir dėl klausimų, susijusių su keliais ją išspręsti“, – teigė jis.
Anot S. Lavrovo, tokie kontaktai turi teikti „pridėtinę vertę“.
„Tikimės, kad jie nebus pasitelkiami siekiant pakeisti arba nuvertinti pagrindinę derybų giją, plėtojamą Baltarusijos teritorijoje dviejų [šalių] delegacijų lygiu, – kalbėjo jis. – Šiandienos pokalbis patvirtino, kad ši gija neturi alternatyvų.“
Vasario 24 dieną Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į kaimyninę šalį, pareiškęs, kad šios invazijos tikslas yra provakarietiškos Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“. Tačiau Kyjivo pajėgoms gana sėkmingai priešinantis didžiulio masto puolimui Maskva šiuos tikslus liovėsi minėti.
S. Lavrovas Antalijoje perspėjo, kad šalys, siunčiančios Ukrainai ginkluotę ir „samdinių“, turės „atsakyti už savo veiksmus“.
„Pumpuojantys į Ukrainą ginklus, be abejo, privalo suprasti, kad jiems tenka atsakomybė už savo veiksmus, – lygiai kaip siunčiantiems samdinius į Ukrainą“, – sakė rusų diplomatijos vadovas.
Jis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu rūpinasi šalies ekonomika, praneša BBC.
S. Lavrovas per spaudos konferenciją po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba prakalbo apie Vakarų sankcijas ir nurodė: „Mes su jomis susitvarkysime. Esame susidoroję su sunkumais įvairiais istorijos tarpsniais.“
Pasak jo, Rusija nelaiko Vakarų „patikimu partneriu“, nes jie „išduos bet ką, taip pat ir savo pačių vertybes“.
„Galiu jus patikinti, kad susitvarkysime ir darysime viską, jog niekuomet nebūtume priklausomi nuo Vakarų“, – pridūrė S. Lavrovas.
S. Lavrovas pareiškė netikįs, kad gali kilti branduolinis konfliktas, praneša „Sky News“.
Atsakydamas į Rusijos laikraščio „Kommersant“ korespondento klausimą, ar dabartinis konfliktas Ukrainoje gali privesti prie branduolinio karo, S. Lavrovas atsakė: „Nenoriu tuo tikėti ir tuo netikiu.“
Rusijos užsienio reikalų ministru nuo 2004 metų dirbantis S. Lavrovas nurodė esą branduolinę temą į diskusijas įtraukė Vakarai, kurie, jo teigimu, vis grįžta prie šio klausimo, kaip psichoanalizės „tėvu“ laikomas Zigmundas Froidas.
„Žinoma, turime pagrindo nerimauti, kai Vakarai, kaip Z. Froidas, vis grįžta ir grįžta prie šios temos“, – pareiškė S. Lavrovas.
Pastaruoju metu tvyro būgštavimai, kad jei Rusijai pasiseks Ukrainoje, kaimyninės šalys gali būti kitos. Tačiau S. Lavrovas tvirtino, kad kalbos apie galimą Rusijos ataką prieš Baltijos šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją yra „seni pramanai“.
Susitikimas Turkijoje
Susitikimui tarpininkavo Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu. Susitikimo metu darytose nuotraukose matoma, kad Rusijos ir Ukrainos ministrai sėdi vienas priešais kitą.
Tai pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.
Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyksta Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.
Turkų lyderis išreiškė viltį, kad derybos padės užkirsti kelią tragedijai ir net susitarti dėl paliaubų.
Tačiau analitikai perspėja, kad pasiekti proveržį Antalijoje šansai labai maži.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant gynybos ministrą, Baltarusijoje surengė keletą susitikimų su Rusijos delegacija, daugiausia skirtų humanitariniams klausimams aptarti, tačiau Maskva į derybas nesiuntė nė vieno ministro.
Ketvirtadienį įvyksiančiame susitikime prie S. Lavrovo ir D. Kulebos prisijungs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. NATO narė Turkija, nepaisant karo Ukrainoje, nori palaikyti tvirtus santykius su abiem pusėmis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino, kad ketvirtadienį ruošiasi susitikti su S. Lavrovu, tačiau įspėjo, kad jo lūkesčiai yra „riboti“.
Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys nuo to, „kokius nurodymus ir direktyvas Lavrovas gaus“ iš Kremliaus.
„Nededu į jas didelių vilčių, bet stengsimės iš derybų išpešti kuo daugiau naudos veiksmingai joms pasiruošę“, – sakė ukrainiečių diplomatijos vadovas.
„Aktyvus neutralumas“
Vizitas Antalijoje bus pirmoji S. Lavrovo kelionė į užsienį po to, kai Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją, taikydamas griežtas sankcijas, kurios taip pat buvo nukreiptos prieš ilgametį prezidento Vladimiro Putino vyriausiąjį diplomatą.
Tikėtina, kad susitikimas bus įtemptas. D. Kuleba praėjusią savaitę interviu CNN pavadino S. Lavrovą „savo laikų Ribbentropu (Ribentropu)“, turėdamas omenyje nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrą Antrojo pasaulinio karo metais.
S. Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną M. Cavusoglu gimtojoje Antalijoje organizuojamo diplomatinio forumo kuluaruose vyks rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų tiesioginės derybos.
„Dirbame tam, kad ši krizė nevirstų tragedija“, – trečiadienį sakė R. T. Erdoganas.
„Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms“, – pridūrė jis.
Turkija yra tradicinė Ukrainos sąjungininkė ir tiekia šiai šaliai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su įsiveržusia Rusija. Be to, juos gamina įmonė, kurios technologijų direktorius yra paties R. T. Erdogano žentas.
Tačiau Ankara siekia palaikyti gerus santykius ir su Rusija, nuo kurios Turkija labai priklauso dėl dujų importo ir pajamų iš turizmo.
R. T. Erdoganas Rusijos invaziją pavadino „nepriimtina“, tačiau Ankara nesijungia prie Vakarų sankcijų Maskvai ir atsisako uždaryti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.
„Šis aktyvus neutralumas padėjo Turkijai atsidurti diplomatinio žaidimo centre“, – sakė Berkas Esenas iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto.
Maži šansai pasiekti proveržį
Karas sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: Jungtinių Tautų duomenimis, Ukrainos sienas kirto daugiau kaip du milijonai žmonių.
Vakarų sankcijos Rusijai dar nesugebėjo atgrasyti V. Putino nuo tolesnio puolimo.
„Man atrodo, kad visos pastangos padeda, bet nemanau, kad kol kas yra daug vilties pasiekti proveržį“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio politikos tyrimų instituto Artimųjų Rytų programos direktorius Aaronas Steinas.
Šios derybos bus postūmis R. T. Erdoganui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su Vakarų šaltumu dėl vienašališkų Turkijos operacijų Sirijoje ir susirūpinimo žmogaus teisėmis.
Turkija taip pat išgyvena sunkią ekonomikos krizę, dėl kurios smuko liros vertė. Santykių su Rusija nutrūkimas galėtų reikšti ekonominę katastrofą.
Ketvirtadienį 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku R. T. Erdoganas taip pat turėtų kalbėtis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu, pranešė Turkijos prezidentūra.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad Turkija pakvietė į derybas Antalijoje ir jį, išaugus nerimui dėl Ukrainos branduolinių objektų likimo invazijos metu.
„Tikiuosi, kad pavyks pasiekti pažangos sprendžiant neatidėliotiną Ukrainos branduolinių objektų saugos ir saugumo užtikrinimo klausimą“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Vašingtono instituto bendradarbis Soneris Cagaptay sakė, kad būtų „labai nustebęs“, jei Antalijos derybose būtų pasiektas didelis proveržis, kitiems lyderiams, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Izraelio ministrą pirmininką Naftali Bennettą, taip pat siekiant tarpininkauti.
Tačiau jis „didžiule Turkijos diplomatijos sėkme“ pavadino tai, kad abu užsienio reikalų ministrai „sutinka asmeniškai susitikti neutralioje teritorijoje“.
„Tai gana reikšminga, net jei proveržio nebus“, – AFP sakė S. Cagaptay.
