Spėjama, kad Rusijos vadovas negauna duomenų apie tikrąsias Rusijos armijos nesėkmes Ukrainos teritorijoje. Tokią nuomonę tiesioginiame eteryje išsakė tiriamosios žurnalistikos ekspertas iš „Bellingcat“ Ch. Grozevas.
Anot žurnalisto, Rusijos propaganda labai sėkmingai dirba su vartotojais šalies viduje, tačiau tarptautiniame lygmenyje jos veiksmingumas lygus nuliui.
Ch. Grozevas tikina, kad Rusijos Federacijos prezidentas V. Putinas atsidūręs informaciniame vakuume, o artimiausia jo aplinka jam nepraneša nei apie patirtus nuostolius, nei apie Ukrainos teritorijoje patiriamas nesėkmes.
„Putino nepasiekia tikrasis nesėkmės Ukrainoje mastas. Kita vertus, vidiniai šaltiniai vis labiau pasirengę pagaliau prabilti. Štai vakar pasidalino, kad informavo V. Putiną, jog Vynicioje buvo paleistos aštuonios raketos – prezidentas buvo šokiruotas. Juk jam anksčiau sakė, kad tos raketos labai brangios“, – kalbėjo žurnalistas.
„Bellingcat“ atstovas taip pat įsitikinęs, kad V. Putinui nepasakoja ir to, kaip tas Rusijos pradėtas karas suvienijo ukrainiečius, kurie iš paskutiniųjų priešinasi okupantams.
Be to, kaip tikina Ch. Grozevas, artimiausia Rusijos Federacijos prezidento aplinka nebuvo pasirengusi tam, kad Kremlius iš tikrųjų planuoja didelio masto karą Ukrainoje.
„Bellingcat“ atstovas taip pat įvardijo pačią silpniausią Rusijos Federacijos vietą, kurią šiuo metu mato kare. Anot Ch. Grozevo, tai aprūpinimas atsargomis, nes Kremlius skaičiavo, kad savo „karinę operaciją“ pavyks užbaigti per aštuonias dienas.
Ieškoma „atpirkimo ožio“
Rusijoje jau „ieškoma atpirkimo ožio“, kuriam būtų galima suversti kaltę dėl nesėkmingo blickrygo Ukrainoje. Apie tai per interviu vyriausiajai gordonua.com redaktorei Alesai Bacman sakė tiriamosios žurnalistikos profesionalas ir vyriausiasis tarptautinės grupės „Bellingcat“ tyrėjas Ch. Grozevas.
„Kiek suprantu, dabar gynybos ministrą Sergejų Šoigu nori padaryti atpirkimo ožiu?“ – klausė žurnalistė.
„Taip, teko girdėti tokių gandų. Nuoširdžiai sakau, pirminio šaltinio tam neturiu, tad ir tvirtinti taip negalėčiau. Kažką juk turi paversti tuo atpirkimo ožiu. Tuo neverta abejoti. Klausimas tik toks: ar tai bus Šoigu, ar GRU vadas? Nuo tada, kai prasidėjo karas su Ukraina (nuo 2014 metų), pasakykime taip, neišgyveno trys asmenys iš GRU. Štai dabar, gali būti, dings dar vienas arba jam bus suversta visa kaltė“, – spėja Ch. Grozevas.
Jeigu tai bus S. Šoigu, tai bus labai svarbus signalas, mano Ch. Grozevas.
„Jeigu kaltę suvers jam, tai reikš absoliučią elito griūtį, žlugimą. Nes pats artimiausias Putino sąjungininkas, kuris pritarė pačioms beprotiškiausioms jo idėjoms ir įsakymams, vis dėl to buvo būtent S. Šoigu. Tai ne Lavrovas, joks ne Peskovas, o būtent Šoigu. Jeigu prezidentas nuo jo atsiribos, tai nebeliks nė vieno išprotėjusio jam pataikaujančio militaristo“, – mano žurnalistas.
Jo teigimu, dėl situacijos Ukrainoje Rusijos politinėse viršūnėse kažkas jau panikuoja.
„Esu absoliučiai tikras, kad šiuo metu Kremliuje panika. Tai mano asmeninis vertinimas. Nematau hipotezių, pagal kurias būtų galima teigti, kad jie patenkinti, kad priima faktus (dėl nesėkmės Ukrainoje)... Kitaip tariant, šiuo metu tikrai ieškoma atpirkimo ožių“, – įsitikinęs Ch. Grozevas.
Jo teigimu, artimiausia aplinka V. Putinui pateikia ne visą informaciją apie situaciją Ukrainoje.
„Dabar baiminuosi, kad, galimas dalykas, jeigu Maskva būtų teisingai informuojama apie tai, kas dedasi, jie atsisakytų (tęsti karą) – ir ryžtųsi deryboms su Ukrainos galios pozicija... O dabar, jeigu V. Putinui pateikiamas kažkoks pagražintas paveikslas, jis gali manyti, kad yra priekyje“, – akcentuoja tiriamosios žurnalistikos profesionalas.
Rusija per 7–10 dienų mėgins įšaldyti karą Ukrainoje
Ch. Grozevas mano, kad Rusija per 7–10 dienų mėgins įšaldyti karą Ukrainoje. Esą pozicijos silpsta, bet jie nenorės pripažinti pralaimėjimo
Anot jo, netrukus bus mažiau kraujo ir „ateis nesuvokiamas laikotarpis – ar karas baigėsi, ar ne“. „Tai savaitės, o gal 10 dienų klausimas. Rusijos pozicijos silpsta, jie tai supranta, bet jiems būtų naudingiau šio karo nevadinti“, – sakė jis.
Žurnalisto teigimu, Rusijos kariuomenės gretose – visiškas chaosas ir žlugimas. Vadovybė neturi strategijos ar taktikos tolesnei plėtrai Ukrainoje.
Anot jo, rusai tikėjosi anksti užgrobti Kijevą ir atvesti į valdžią savo marionetes, tačiau ši užduotis nepavyko. Ch. Grozevas mano, kad „greitai ateis nesuprantamas laikotarpis – baigsis karas ar ne“, bet kraujo praliejimo bus mažiau. Žurnalistas mano, kad tik pasikeitęs režimas Rusijoje ir naujos valdžios atėjimas padės sukurti visavertę taiką.
Anksčiau minėtasis žurnalistas pateikė savo vertinimų, kokių nuostolių Ukrainoje patyrė Rusijos kariuomenė. Anot jo, nuo vasario 24-osios iki kovo 4-osios Rusija galėjo prarasti iki 10 tūkst. karių. Tyrėjo vertinimu, Kremlius dešimt kartų sumenkina realius skaičius, todėl Generalinio štabo skelbiami duomenys greičiausiai neatitinka tiesos.
Baiminasi dėl keršto Lenkijai
Ch. Grozevas mano, kad Rusijos Federacijos prezidentas prieš Ukrainą branduolinio ginklo nepanaudos, tačiau gali numesti branduolinę bombą ant vienos iš NATO valstybių narių.
„Manau, kad Ukrainoje jis to padaryti negali. Nes niekas Rusijoje tokio poelgio nesuprastų, jam nepritartų. Juolab, kad, jeigu nori kontroliuoti tą teritoriją, jam to visai nereikia. Bijau, kad jis pasirengęs panaudoti branduolinį taktinį ginklą prieš Ukrainai padedančias šalis, įskaitant NATO valstybes nares, ypač NATO valstybes nares“, – sako Ch. Grozevas.
Jis spėja, kad V. Putino taikinyje gali atsidurti Lenkija.
„Realiai bijau, kad jis gali dabar atkeršyti Lenkijai už tai, kad šalis taip aktyviai padeda Ukrainai... Toks poelgis atitiktų jo psichologinį profilį. O tada jau prasidėtų karas su NATO. Ir tada oro erdvės virš Ukrainos uždarymo klausimas natūraliai išsispręstų“, – pareiškė žurnalistas.
„Kitaip tariant, jūs manote, kad jis gali numesti branduolinę bombą Lenkijoje?“, – perklausė A. Bacman.
„Na, taip galvoja Putinui artimi žmonės“, – atsakė Ch Grozevas.
