Po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą ir po to sekusių JAV ir jos sąjungininkių sankcijų toji takoskyra atrodo kaip niekada aiški, tačiau varžybos taip pat atrodo nebelygios. Rusijai paskelbta ekonominė izoliacija tapo ryškiu amerikiečių galios priminimu.

Kinija vejasi JAV pagal bendrąjį vidaus produktą ir jau aplenkė ją prekyboje ir gamyboje. Tačiau kalbant apie pinigų architektūrą, kuria grindžiama pasaulio ekonomika, Amerika ir jos dolerinė sistema išlieka neginčijama lydere.

„Finansinė galia vis dar labai tvirtai laikoma Vakarų rankose“, – teigia Eswaras Prasadas, Kornelio universiteto ekonomistas, ilgus metus tyrinėjęs Kinijos iššūkį doleriui.

Tai taip akivaizdu, kai JAV ir jos sąjungininkės Europoje bei Azijoje sutarė dėl vis griežtesnių sankcijų po to, kai V. Putinas į Ukrainą pasiuntė savo karius. Vakarai su tokiu užsidegimu atkirto Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, kad pasekmės gali būti jaučiamos dar daugelį metų.

Rublis nuvertėjo, centrinis bankas prarado prieigą prie didžiulės savo santaupų dalies užsienio valiuta, vyriausybei teko įvesti kapitalo kontrolę, o tokios milžiniškos tarptautinės kompanijos kaip „Apple Inc.“ ir „Royal Dutch Shell Plc“ lenktyniavo, kuri greičiau pasitrauks iš šalies.

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kuris vos prieš kelias savaites paskelbė beribę draugystę su Maskva, greitis, kuriuo Rusija buvo atskirta nuo likusio pasaulio, gali tapti įspėjimu – ir priminimu, kodėl Kinijos lyderiai taip desperatiškai siekia sukurti alternatyvą JAV dolerio hegemonijai. Susiklosčiusi situacija gali paskatinti Pekiną šį projektą paspartinti.

Tuo tarpu Vašingtone JAV lyderiai trimituoja apie amerikietiškų pinigų galią.

„Kai bus parašyta šios epochos istorija, Putino karas prieš Ukrainą paliks Rusiją silpnesnę, o likusį pasaulį – stipresnį“, – savo metinėje kalboje pabrėžė prezidentas Joe Bidenas. Paleisdamas strėlę į Kinijos pusę, jis pridūrė, kad „vykstant kovai tarp demokratijos ir autokratijos, demokratija neketina nuleisti ginklų“.

Kol kas dar anksti skelbti pergalę. Rusijos karo Ukrainoje sukelti padariniai tik pradedami jausti.

Naftos kainos, perkopusios 110 dolerių už barelį, grasina dar labiau padidinti infliaciją, kuri pandemijos metu pasiekė ištisus dešimtmečius neregėtas aukštumas. Tai kelia pavojų J. Bidenui, kurio populiarumą mažina sparčiai kylančios benzino kainos, ir Europos lyderiams, kurių ekonomikos vis dar yra priklausomos nuo rusiškos energijos.

Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas

„Sustojęs laikrodis“

Investuotojai suskubo įvertinti dar labiau susiskaldžiusią pasaulinę ekonomiką. JAV gynybos akcijos smuko po to, kai Europos šalys, tokios kaip Vokietija – ilgą laiką nesutikusi skirti daugiau pinigų savo karinėms pajėgoms stiprinti – staiga pažadėjo padidinti išlaidas. O štai Kinijoje kompanijų, susietų su mokėjimų sistema, kurią kinai bando vystyti kaip alternatyvą vakarietiškoms, akcijos smarkiai šoktelėjo.

Daugelis ekonomistų sutinka, kad poliarizacija reali. Petersono tarptautinės ekonomikos instituto prezidentas Adamas Posenas tai vadina „globalizacijos korozija“. Jis pažymi, kad toji korozija prasidėjo nuo prezidento Donaldo Trumpo paskelbto prekybos karo su Kinija ir tęsėsi per visą pandemiją, ekonomikoms vis labiau atsiskiriant ir užsidarant. Dabar ji dar paspartėjo.

„Visi jau seniai kalba apie blokus ir pasaulinės ekonomikos skilimą“, – sako A. Posenas.

Anksčiau jis buvo nusiteikęs skeptiškai. Dabar, jo manymu, „sustojęs laikrodis pagaliau rodo teisingą laiką“ – ir galutinis rezultatas bus mažiau produktyvi ir inovatyvi, labiau kovinga pasaulinė ekonomika. Kainą galiausiai sumokės vartotojai.

Tačiau bent jau artimiausiu metu yra priežasčių manyti, kad Kinija drastiškoje ekonominėje konfrontacijoje su JAV neskubės stoti į Rusijos pusę. Xi Jinpingas vis dar laikosi atsargumo strategijos.

Nors Kinija atsisakė skirti Rusijai finansines nuobaudas ir greičiausiai padės jai atlaikyti sankcijų audrą pirkdama rusišką naftą, dujas ir kviečius, jau ryškėja „beribės“ draugystės ribos. Politiniai lyderiai kalba apie būtinybę kuo skubiau nutraukti ugnį, o kai kurie didieji Kinijos bankai apribojo galimybę finansuoti Rusijos žaliavų pirkimą.

Šį modelį jau matėme ir anksčiau: Kinija gali nesutikti su Vakarų sankcijų politiniais tikslais, tačiau ji yra linkusi vengti tiesioginės konfrontacijos. Net Kinijos valstybiniai bankai laikėsi kadaise įvestų JAV apribojimų Honkongui. Pekinui draugiška Honkongo vadovė Carrie Lam 2020 m. prasitarė, kad namuose sukaupė „krūvas grynųjų pinigų“, nes dėl JAV sankcijų jai buvo neleidžiama naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis.

„Kinijos bankai iš tikrųjų nėra linkę pyktis su JAV iždu, – sako Davidas Dollaras, Brookings vyresnysis mokslo darbuotojas ir buvęs Iždo atstovas Pekine. – Didieji Kinijos bankai yra vieni didžiausių pasaulyje, jie giliai integruoti į pasaulinę sistemą. Todėl jie bus atsargūs.“

„Blogos naujienos“

Pagrindinė tokio atsargumo priežastis: Xi Jinpingas vadovauja ekonomikai, kuri yra žymiai labiau susisaisčiusi su pasauliu nei V. Putino – o dabar netgi labiau nei kada nors anksčiau, iš esmės atsikračiusi bet kokių D. Trumpo prekybos karo padarinių.

Pandemijos metu Kinijos eksportas mušė visus rekordus. „HSBC“ ekonomistų atlikta analizė atskleidė, kad per pastaruosius trejus metus – sklandant kalboms apie atsiribojimą ir bręstantį ekonominį Šaltąjį karą – Kinijos prekyba augo maždaug penkis kartus sparčiau už pasaulinį vidurkį, o tiesioginės užsienio investicijos šalyje klesti – nepaisant to, kad visur kitur sumažėjo.

Viso to atsisakyti ir prisijungti prie Rusijos ekonominėje kovoje su Vakarais Kinijai šiuo metu būtų „blogos naujienos“, teigia Hui Fengas, Griffith universiteto Kvinslande (Australija) vyresnysis lektorius ir knygos „The Rise of the People’s Bank of China“ („Kinijos liaudies banko iškilimas“) autorius. „Kinijai būtų tiekiama pigi rusiška nafta ir kiti energetikos produktai. Tačiau dėl struktūrinio atsiskyrimo ji nukentėtų technologijų ir investicijų srityje.“

Tai nereiškia, kad Kinija atsisakys savo ilgalaikio tikslo mesti iššūkį JAV finansinei viršenybei. Pastarųjų savaičių įvykiai šią kampaniją gali net paspartinti, ketvirtadienį Senato komitetui sakė Federalinio rezervų banko pirmininkas Jerome’as Powellas.

Tam tikras finansinis atsiribojimas kai kuriose srityse vyksta jau ne pirmus metus. JAV nepalankiai žiūrėjo į Kinijos įsigijimus svarbiausiose amerikiečių pramonės šakose. Valdant D. Trumpui, ji kaišiojo pagalius į ratus Kinijos įmonėms, listinguojamoms JAV biržose. Kai kurios iki šiol listinguojamos firmos svarsto šį sprendimą atšaukti.

Kinijos pavėžėjimo milžinė „Didi Global Inc.“, praėjusiais metais Niujorke surengusi 4,4 milijardo dolerių vertės pradinį viešą akcijų pasiūlymą (Pekinas tam nepritarė), ketina perkelti savo akcijas į Honkongą. Draudikas „FWD Group Holdings Ltd“ pateikė paraišką IPO tame pačiame mieste po to, kai įtampa tarp JAV ir Kinijos sugriovė jo planus debiutuoti užjūryje.

Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas

Žema bazė

Tuo tarpu Pekinas stiprina savo ekonominį saugumą. Xi Jinpingas įsakė paspartinti savarankiškesnę pagrindinių pramonės komponentų, tokių kaip puslaidininkiai, gamybą. Daugelį metų Kinijos firmos supirkinėja strateginių mineralų, pavyzdžiui, kobalto, telkinius.

Finansų srityje Kinija sukūrė skaitmeninę valiutą, kuri netrukus gali būti parengta tarptautiniam naudojimui, ir mokėjimo sistemą CIPS, siūlančią alternatyvą SWIFT mechanizmui, nuo kurio Rusija buvo iš dalies atskirta.

Tai padėtų Kinijos kompanijoms ir visiems norintiems apeiti doleriais pagrįstą sistemą sankcijų atveju – kuris būtų tikėtinas, jei Kinijos pajėgos, sakykime, užpultų Taivaną.
Netrukus CIPS gali būti naudojamas vis plačiau, nes Kinijos ir Rusijos sandorių skaičius jau auga.

Tačiau kol kas tai ribota priemonė, tiktai padedanti išvengti sankcijų. Šiuo metu CIPS sudaro 75 dalyviai – visi jie yra Kinijos bankų filialai užsienyje – ir ji negali pasiūlyti SWIFT tarpbankinės pranešimų sistemos atitikmens, ketvirtadienį pranešė „Rhodium Group“ analitikai.

Kinijos liaudies bankas taip pat siekė diversifikuoti savo užsienio valiutos atsargas ir sumažinti JAV iždo obligacijų svorį, nors ir toliau lieka antras pagal dydį šių vertybinių popierių turėtojas pasaulyje, valdantis jų už 1,1 trilijono dolerių.
Nepaisant šių aplinkybių, didžiausia Kinijos problema ta, kad ji pradeda nuo labai žemos bazės.

Pastangos sukurti sistemą, kuri konkuruotų su dolerine, ir paskatinti platesnį vietinės valiutos naudojimą nebuvo itin sėkmingos. Ženminbi juanis sudaro kiek daugiau nei 3 proc. pasaulinių mokėjimų per SWIFT ir vos 2,7 proc. oficialių užsienio valiutos atsargų.

Pasak ekonomikos profesoriaus ir Honkongo mokslo ir technologijų universiteto Ekonominės plėtros centro direktoriaus Edwino Lai, neaišku, ką Kinija gali padaryti, kad paspartintų šį procesą.

„Tarptautinėje pinigų sistemoje yra daug inercijos“, – pažymi E. Lai, parašęs knygą apie juanį pavadinimu „One Currency, Two Markets: China’s Attempt to Internationalize the Renminbi“ („Viena valiuta, dvi rinkos: Kinijos bandymas internacionalizuoti juanį“).

Susiskaldęs pasaulis

Politiniu požiūriu JAV ir jos sąjungininkės Europoje sulaukė daug pasaulinės paramos savo diplomatinei ir finansinei kampanijai prieš Rusiją. Sušauktuose skubiuose Jungtinių Tautų debatuose 141 balsavo už V. Putino invazijos pasmerkimą, o 35 šalys susilaikė. Tik Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja palaikė Rusiją – likusios susilaikė.

Singapūro vyriausybė paskelbė, kad įves vienašales sankcijas Rusijai – pirmą kartą per kelis dešimtmečius miestas-valstybė ir finansinis centras pasmerkė užsienio šalį nelaukdamas JT Saugumo Tarybos pritarimo. Tradiciškai neutrali Šveicarija pasielgė lygiai taip pat.

Tačiau yra didelių ir svarbių šalių, kurios nesutinka su daugumos nuomone. Didžiosios besivystančių rinkų ekonomikos, tokios kaip Meksika ir Turkija, atsisakė taikyti sankcijas Rusijai. Nafta turtingos Persijos įlankos valstybės, tokios kaip Saudo Arabija, siekia išlikti neutralios. Taip pat ir Indija – sparčiausiai auganti didžioji pasaulio ekonomika, ilgą laiką pirkusi iš Rusijos ginklus.

Per V. Putino vizitą gruodį Indija įsipareigojo trigubai padidinti prekybą tarp abiejų šalių, o Rusijos valstybinė naftos milžinė „Rosneft“ pasirašė didelio masto naftos tiekimo susitarimą.

Pasak Niujorko miesto universiteto ekonomikos profesoriaus ir knygos „Capitalism, Alone: The Future of the System that Rules the World“ („Vienišas kapitalizmas: pasaulį valdančios sistemos ateitis“) autoriaus Branko Milanovičiaus, neutralitetas galėtų atnešti naudos finansiniams centrams, kurie sugeba nesikišti į varžybas tarp Vakarų ir pagrindinių jos konkurentų.

Jis tvirtina, kad konfliktas Ukrainoje ir Vakarų atsakas liudija kapitalo fragmentaciją: šiame pasaulyje pinigai nebegali judėti taip laisvai, kaip judėjo pastarąją pusę šimtmečio. Verslai ir turtuoliai kartu su centriniais bankais ieškos saugių vietų turtui laikyti – ten, kur jo nepasiektų kovojančios vyriausybės.

B. Milanovičiaus sąrašo viršuje – Mumbajus: „Tai didelis finansinis centras. Indija yra demokratinė šalis. Indija neturi pinigų konfiskavimo istorijos, kaip ir neturi paskatų tai daryti. Indija nėra Vakarų dalis ir, kaip rodo Rusijos krizė, JAV negali diktuoti Indijos politikos.“

Saistantys ryšiai

Kitas požiūris paremtas tuo, kad būtent gilūs ekonominiai ryšiai tarp JAV ir Kinijos užkirs kelią platesniam finansiniam ar netgi kariniam konfliktui tarp šių šalių.

Taip mąsto Angela Zhang, Honkongo universiteto teisės profesorė ir Kinijos teisinės sistemos ekspertė. Kinija jau anksčiau buvo priversta konfrontuoti su JAV sankcijomis ir rado būdų, kaip atlaikyti jų poveikį, sako ji, turėdama omenyje telekomunikacijų įrangos gamintojų „Huawei“ ir „ZTE“, kurie pateko į Vašingtono nemalonę po sankcijų Iranui ir Šiaurės Korėjai, įtraukimą į juodąjį sąrašą.

Kinija ir pati mezga ekonominius ryšius su JAV sąjungininkėmis. Jos inicijuotas esminis prekybos susitarimas – visapusiška regioninė ekonominė partnerystė – apima Japoniją, Australiją ir Naująją Zelandiją, bet ne JAV.

Tokios amerikiečių kompanijos kaip „Apple“ ir „Tesla“ vis tiek norės pardavinėti savo produktus sparčiai augančiose Kinijos vartotojų rinkose. Persipynusios tiekimo grandinės – net po pastarojo meto kliūčių ir jų pakurstytos infliacijos – iliustruoja JAV priklausomybę nuo Kinijos. Abipusė būtinybė reiškia, kad joks konfliktas neturėtų pernelyg išsiplėsti.

„Kinijos ir JAV ekonominė tarpusavio priklausomybė bus geriausias taikos garantas“, – pabrėžė A. Zhang.

„Reikšminga klaida“

Kai kurie Vašingtono politikai mano, kad Kinija padarė svarbią klaidą susidėdama su Rusija – ir buvo šokiruota JAV vadovaujamų atsakomųjų priemonių galios.

„Kinija akivaizdžiai padarė itin reikšmingą geopolitinę klaidą, šios katastrofiškos invazijos išvakarėse sukirtusi rankomis su Maskva, – sako Jude’as Blanchette’as, Kinijos ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone. – Nerangūs kinų atsakymai pastarąją pusantros savaitės atskleidžia, kokie jie pasimetę.“

Kiti įžvelgia riziką tame, kad Amerika pervertina pinigų galią. Nors JAV ir jos sąjungininkės tvojo „sunkiausią finansinį plaktuką, kokį tik galima įsivaizduoti“, tai nesustabdė Rusijos karinės atakos, pastebi Joshas Lipsky, Atlanto tarybos Geoekonomikos centro direktorius.

Ilgalaikėje perspektyvoje, pasak J. Lipsky, kyla pavojus, kad karas gali baigtis Rusijai okupavus visą Ukrainą arba jos dalį ir įvedus marionetinę vyriausybę. Tai sukeltų klausimų, ar šios savaitės Amerikos finansinės galios demonstravimas iš tiesų buvo veiksmingas.

Yra istorinių priežasčių, kodėl pasaulis baiminasi ekonominio pasidalijimo į besivaržančias stovyklas: taip nutiko XX a. ketvirtajame dešimtmetyje – prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Mūšiams Ukrainoje kasdien vis aršėjant, o Rusijai grasinant mobilizuoti savo branduolinį arsenalą, būsimų finansinių susitarimų diskusijas nustelbia įvykiai, vykstantys aplink Kijevą ir kitus Ukrainos miestus.

„Geopolitinė įtampa slegia visus, – sako Andrew Shengas, Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos vyriausiasis patarėjas. – Dabartinėje trajektorijoje mes visi esame pralaimėtojai.“