Šalies šiaurėje esančio Hanoverio prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino perdavusi federaliniam prokurorui Karlsrūhėje, kur įsikūręs Vokietijos Konstitucinis Teismas, prašymą ištirti skundą dėl kelių asmenų, įskaitant G. Schroederį.
Karlsrūhė turės nuspręsti, ar pradėti tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų. Skundas yra susijęs pirmiausia su įtariamais „nusikaltimais žmoniškumui“.
G. Schroederis spaudžiamas dėl savo glaudžių ryšių su Maskva ir draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujasis kancleris iš tos pačios Socialdemokratų partijos Olafas Scholzas praėjusią savaitę paragino jį dėl V. Putino invazijos į Ukrainą atsisakyti savo postų Rusijos energijos milžinėse „Rosneft“ ir „Gazprom“.
G. Schroederis, kuris Vokietijos kancleris buvo 1998–2005 metais, yra naftos milžinės „Rosneft“ direktorių valdybos pirmininkas. Birželį jis taip pat turi prisidėti prie gamtinių dujų milžinės „Gazprom“ stebėtojų tarybos.
„Gazprom“ stovi už prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją. O. Scholzas sustabdė šį projektą – tai buvo viena pirmųjų Vakarų reakcijų į karą Ukrainoje.
77 metų G. Schroederis paskutinėmis savo darbo kanclerio poste savaitėmis pasirašė pirmo dujotiekio „Nord Stream“ projektą ir dabar vadovauja jo akcininkų komitetui.
Jo atsisakymas nutraukti šiuos ryšius paskatino Dortmundo futbolo klubo „Borussia“ sprendimą atimti iš jo garbės nario vardą.
Kiti buvę Europos lyderiai, tarp jų Prancūzijos ekspremjeras Francois Fillonas ir Italijos ekspremjeras Matteo Renzi atsisakė postų Rusijoje.