„Esu įsitikinęs, kad Ukraina, jos žmonės ir ginkluotosios pajėgos, gali laimėti šį karą. Manau, kad Rusija visiškai neteisingai įvertino Ukrainos žmonių ir Ukrainos karių valią kovoti bei jų moralę“, – sekmadienį visuomeninio transliuotojo disputų laidoje „Anne Will“ sakė Egonas Rammsas, tarnybą kariuomenėje baigęs keturių žvaigždučių NATO generolas.

Laidoje dalyvavęs Ukrainos ambasadorius Andrijus Melnykas generolo vertinimą parėmė statistika: vien per dešimt dienų rusai neteko 280 tankų ir 60 naikintuvų bombonešių – beveik tiek, kiek Afganistane per dešimt metų!

Atsargos generolas Hansas-Lotharas Domröse, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės (angl. Joint Force Command, JFC) vadas 2012–2016 m., pakartotinai reiškė savo pagarbą ukrainiečių gebėjimui atsispirti Rusijos kariuomenei. Didelį rūpestį jam kelia tai, kad, patirdamas karinę nesėkmę, V. Putinas vis dažniau „griebiasi laužtuvo, „elgiasi vis brutaliau“.

Benas Hodgesas

Abejoja Putino racionalumu

E. Rammsas neslėpė savo nerimo dėl Rusijos prezidento psichinės būklės. Komentuodamas naujausią V. Putino inscenizaciją su stiuardesėmis, jis prisipažino: „Man dabar neretai kyla klausimas, ar Putino racionalumas dar funkcionuoja, ar su juo viskas gerai, ar galbūt jis tik ieško galimybių ir pateisinimo, kad galėtų savo minčių statinį pateikti šalies gyventojams ir galų galiausiai užmaskuoti tai, kas paprastai vadinama tiesa.“

„Susidaro įspūdis, kad jis pasirengęs imtis blogiausio sprendimo. Blogiausio mums sprendimo, – patikslino pats save generolas. – Jam (Putinui) tai rodosi esąs geriausias sprendimas – ir tai nebėra racionalus veikimas“, – visuomeninio transliuotojo žinių kanalui „Phoenix“ sekmadienį įvertino E. Rammsas.

Kokiu mastu Ukrainą gali paremti NATO?

Pokalbiuose su prityrusiais kariškiais dažnai keltas ir Aljanso paramos Ukrainai klausimas. E. Rammso manymu, NATO tiesiogiai įsikišti negali, „tai gali vykti tik dvišaliu keliu“ – kai atskiros valstybės tiekia komunikacijos priemones ir ginklus, „kurie įgalintų Ukrainos kariuomenę geriau kovoti su Rusijos kariuomene“.

„Tai, ko reikalauja Zelenskis – neskraidymo zonos – būtų NATO įsikišimas į karą, o Putinas kaip tik to ir siekia“, – savo poziciją dėstė generolas.

Naikintuvų perdavimui Ukrainos pilotams E. Rammsas pritarė, – jis neabejoja, kad naikintuvai padėtų ukrainiečiams gintis, nors jam ir aišku, kad Rusija „neabejotinai gali pasipriešinti didesniu naikintuvų skaičiumi“.

Aiškindami, kodėl NATO atsisako padėti Ukrainai tiesioginėmis karinėmis priemonėmis – tarkime, uždarant oro erdvę, aukšti vokiečių kariškiai (kaip ir politikai su mažomis išimtimis) kartojo tą patį argumentą, esą, Ukraina nėra NATO narė, o toks tiesioginis įsikišimas galėtų reikšti trečiojo pasaulinio, o gal net branduolinio karo pradžią.

Egonas Rammsas

Bus momentas, kai Putinas nebesustos

Kitokios nuomonės buvo atsargos generolas Benas Hodgesas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas 2014-2017 m., šiuo metu vadovaujantis strateginių studijų skyriui Europos politikos analizės centre CEPA. Vokietijos žinių kanalui „n-tv“ duotame interviu jis kritiškai įvertino kalbas apie eskalacijos riziką.

„Žinoma, tai siaubinga rizika. Tačiau manau, kad esama dalykų, kurie yra blogiau nei eskalacijos rizika“, – sakė jis ir priminė 1995 metų įvykius Srebrenicoje, kai Bosnijos serbų kariuomenė nužudė 8.000 berniukų ir vyrų.

„Matau, kaip dabar panašūs dalykai vyksta ir Ukrainoje. Mes matom, kaip Rusijos artilerija, raketos naikintuvai tikslingai atakuoja miestus, visiškai tikslingai puola civilius gyventojus. Virš pusantro milijono pabėgėlių jau paliko Ukrainą“, – sakė jis.

„Nežinau, kaip galima į visa tai ramiai žiūrėti. Negalim tiesiog sakyti: „Na taip, tai nėra NATO teritorija“. Žinoma, kad yra svarbu Ukrainai tiekti ginklus ir paremti finansiškai, bet kažkuriuo metu bus toks momentas, kai prezidentas Putinas pats nebesustos – kol nebus sustabdytas. Todėl nežinau, ar mes dar galime laukti. Kiek civilių žmonių dar turi žūti, kad mes apsispręstume labiau įsitraukti į konfliktą?“ – klausė B. Hodgesas.

NATO yra ir tam, kad gintų Europos piliečius

„Mano nuomonė tokia: esu tikras, kad 30 NATO valstybių ir kitos ES šalys sutelktomis pajėgomis įstengs Putiną sustabdyti, – ir be branduolinio karo“, – tvirtai teigė atsargos generolas leitenantas. Pasak jo, NATO nėra vien tam, kad gintų savo nares, „NATO yra ir tam, kad gintų Europos piliečius.“

„Po Srebrenicos mes vis kartojome: „Niekada daugiau! Niekada daugiau!“ Bet dabar kaip tik toks atvejis ir yra. Aš manau, kad tą žingsnį galime žengti, kad bus kompleksiška NATO operacija Ukrainoje“, – dėstė B. Hodgesas.

Vokietijos žinių kanalui jis priminė istorinį Berlyno oro tiltą, Sovietų Sąjungai 1948 m. birželį beveik metams blokavus Vakarų Berlyną. „Tai – pavyzdys, kuriuo remdamiesi galėtume siųsti į Ukrainą medžiagą ir ekspertizę. Suteikite jiems galimybę apsiginti nuo raketų ir karo laivų, to jiems dabar reikia. Manau, kad esama ir galimybės paremti Ukrainą lėktuvais“, – sakė jis.

„Bet aš matau ir tokį sprendimą, kai mes būsim priversti patys atakuoti rusų raketas ir artileriją. Jei jie nesiliaus ir toliau žudys civilius, turėtume tai laikyti realia galimybe“, – pokalbį su „n-tv“ baigė B. Hodgesas.

Hansas-Lotharas Domröse

Pabėgėlių srautai – Europai ir NATO destabilizuoti

NATO atsargos generolas E. Rammsas net neabejoja, kad Rusija, tikslingai atakuodama civilius gyventojus, siekia priversti Ukrainos vyriausybę kapituliuoti.

Drauge jis atkreipė dėmesį ir į kitą galimą Kremliaus diktatoriaus siekį: „Vladimiras Putinas neabejotinai yra labai suinteresuotas, kad kuo daugiau Ukrainos gyventojų, stipriai remiančių vyriausybę, išvyktų iš šalies, kad tada galėtų visą šalį užimti ir demilitarizuoti“, – svarstė E. Rammsas viuomeninio transliuotojo laidoje „ZDF spezial“.

Be to, pasak generolo, galimas yra ir dar vienas V. Putino ketinimas. „Sukeliant pabėgėlių srautus, yra įmanoma – ir tai sakau labai atsargiai – pakenkti stabilumui rytinėse NATO šalyse.“ Pasak jo, tokiu būdu Putinas gali siekti destabilizuoti NATO ir Europos sanglaudą.

Putinas užsitrauktų „pačios blogiausios rūšies partizaninį karą“

Atsargos generolas H.-L. Domröse netiki, kad Rusija galėtų užimti visą Ukrainą. O jei ir užimtų, „Maskva negalėtų jos išlaikyti. Kaina būtų siaubingai didelė“. Tokiu atveju Rusijos prezidentas V. Putinas negalėtų atmesti galimybės, kad NATO reaguos, – sakė jis BILD TV.

Matydamas ukrainiečių kovinę narsą ir ryžtą, prityręs kariškis pranašauja, kad net ir pavykus užimti Ukrainą, Rusijos karinės galios lauktų milžiniška problema – „Afganistanas 2.0“. „Visiškai akivaizdu, kad ukrainiečiai nepasiduoda. Ir tai yra teisinga“, – sakė jis.

V. Putinui, jei šis išties ryžtųsi užkariauti visą Ukrainą, kariškis pranašavo „pačios blogiausios rūšies partizaninį karą“: „Tai bus bedugnė be dugno. Jam tai nebus easy win – lengva pergalė. Bus siaubinga.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją