Tarptautinei bendrijai piktinantis per Rusijos puolimą Ukrainoje vykdomomis atakomis prieš civilius ir svarbiausią infrastruktūrą, Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas laikraščiui „Passauer Neue Presse“ sakė: „Surinksime ir išsaugosime visus karo nusikaltimų įrodymus.“

Vokietijos federalinė prokuratūra Karlsrūhėje pradėjo vadinamąjį struktūrinį tyrimą įrodymams surinkti, sakė ministras.

Šaltinis prokuratūroje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad pradėtas toks tyrimas.

Rusijos puolimas Ukrainoje „yra rimtas, niekuo nepateisinamas tarptautinės teisės pažeidimas“, sakė M. Buschmannas.

„Privalu nuolat bausti už... tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimus“, – pridūrė jis.

Struktūrinis tyrimas nėra nukreiptas prieš kokius nors įtariamuosius; jo tikslas yra surinkti įtariamų nusikaltimų įrodymus ir identifikuoti už jų stovinčias struktūras, tokias kaip vadovavimo grandinė.

Vėliau įrodymai gali būti naudojami teisiant įtariamus asmenis.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad vokiečių prokurorus veikti paskatino pranešimai apie tai, kad Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas, taip pat apšaudomų gyvenamųjų rajonų vaizdai ir atakos prieš dujotiekį, branduolinių atliekų saugyklą ir elektrinę.

Rusija griežtai kritikuojama dėl Ukrainos miestų puolimo. Šios operacijos, Kyjivo ir Vakarų vyriausybių teigimu, apima atakas prieš mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius kvartalus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį sakė, jog Vašingtonas matė „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje vyriausiasis prokuroras praėjusią savaitę paskelbė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Vokietija anksčiau ne kartą persekiojo baudžiamąja tvarka dėl užsienyje įvykdytų žiaurių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus per karą Sirijoje.

Vokietija tai daro naudodamasi teisiniu universalios jurisdikcijos principu. Pagal jį šalys gali teisti žmones už ypač sunkius nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, net jei šie nusikaltimai buvo įvykdyti kitoje valstybėje.