Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Borisas Johnsonas patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą kainą Rusijai, teigiama pranešime.
Vakarų sąjungininkės iki šiol išlaikė vienybę dėl sankcijų Rusijai, tačiau skirtys išryškėjo pirmadienį, svarstant klausimą dėl Rusijos naftos ir dujų importo embargą.
Ši tema yra itin jautri Vokietijai, labai priklausomai nuo rusiškų dujų.
Berlyno pranešime po keturių šalių lyderių pokalbio sankcijos Rusijai nebuvo minimos, jame daugiausiai dėmesio skirta humanitarinei paramai Rusijos apgultiems Ukrainos miestams.
Anksčiau pirmadienį O. Scholzas pareiškė, kad Rusijos energijos išteklių importas yra esmingai svarbus kasdieniam europiečių gyvenimui.
Tuo tarpu J. Bidenas patiria vis didesnį JAV įstatymų leidėjų spaudimą nutraukti šį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės pagrindinių pajamų šaltinį.
JAV, pati esanti didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, importuoja mažai rusiškos naftos, tačiau J. Bidenas teigė, jog viskas yra įmanoma, klausiamas ar nafta gali būti kitas sankcijų taikinys.
Tačiau jis iki šiol susilaikė nuo tokio sprendimo dėl pavojaus sugriauti vienybę su sąjungininkėmis Europoje ir pakurstyti ir taip sparčią JAV infliaciją.
Europos lyderiai nepritaria staigiam energijos importo iš Rusijos uždraudimui
Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.
Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms sekmadienį paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.
„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – sakoma jo pareiškime.
Rusija yra tarp pasaulio šalių, išgaunančių daugiausiai naftos, ir viena pagrindinių gamtinių dujų tiekėjų.
Didžiausia Europos ekonomika Vokietija yra labai priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro – iš šios šalies importuoja maždaug 55 proc. jai reikalingų gamtinių dujų ir 40 proc. reikalingų naftos bei anglių.
Kaip ir kitos Europos šalys, Vokietija pažadėjo palaipsniui mažinti savo priklausomybę nuo energijos iš Rusijos didindama atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, bet vyriausybė pabrėžia, kad tokiai pereigai reikės laiko.
Tuo metu britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, jog teisinga atsisakyti naftos ir dujų iš Rusijos, bet tai turi būti daroma „žingsnis po žingsnio“.
„Turime užsitikrinti pakaitinį tiekimą. Tarp dalykų, kuriuos svarstome, yra galimybė naudoti daugiau savo pačių angliavandenilių“, – per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė B. Johnsonas.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte toje pačioje spaudos konferencijoje sutiko, kad transformacijai energijos srityje „prireiks laiko“.
„Skausminga tikrovė ta, kad mes vis dar labai priklausomi nuo rusiškų dujų ir rusiškos naftos“, – sakė jis.
Energijos importo iš Rusijos nutraukimas neparengus alternatyvų galėtų „sukelti sunkiai valdomą pavojų“ Europos ekonomikoms, įspėjo jis.
„Turime kalbėti labai aiškiai ir nesuklysti. Tai daroma žingsnis po žingsnio ir tai reiškia, jog turime užtikrinti netrikdomą energijos tiekimą šioje pasaulio dalyje, vėlgi, įskaitant Ukrainą, taip pat ir likusioje pasaulio dalyje“, – sakė M. Rutte.