A. F. Rasmussenas, Vakarų aljanso generalinio sekretoriaus poste buvęs 2009–2014 m., „istorine klaida“ vadina tai, kad 2008 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikime Aljansas neapsisprendė „pasiūlyti Ukrainai ir Gruzijai veiksmų plano dėl narystės“.
Užuot vienbalsiai pasisakę už tai, kad būtų pradėtas priėmimo procesas, Vakarai dvejojo ir nepakankamai įvertino iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino kylančią grėsmę. Ir svarbus vaidmuo čia, pasak jo, tenka Vokietijos kanclerei A. Merkel. (Beje, kad ir kaip būtų keista, šią lemtingą kanclerės klaidą Vokietijoje dabar vengiama prisiminti.)
„Nuo 1997 m. labai stengėmės užmegzti ryšius su Rusija. Vietoj to V. Putinas 2008 m. užpuolė Gruziją, o 2014 m. – Ukrainą“, – sakė A. F. Rasmussenas. Ir abiem atvejais Vakarų reakcija buvo netinkama.
„Invazija į Krymą užklupo mus visiškai netikėtai, reagavome per silpnai ir per lėtai“, – sakė A. F. Rasmussenas, kaip tik tuo metu ėjęs NATO generalinio sekretoriaus pareigas. „Žvelgiant retrospektyviai, turėjome Putinui pasipriešinti daug anksčiau“, – pabrėžė jis.
V. Putinas „padarė išvadą, kad NATO sąjungininkai yra silpni ir nesusivieniję“.
„Jis vertina tik jėgos, galios ir vienybės kalbą“, – pabrėžė Danijos politikas.
Perspėja dėl išpuolio prieš Baltijos valstybes
Rusijos prezidento išpuolį prieš Baltijos šalis A. F. Rasmussenas laiko realia grėsme.
„Tai būtų blogiausias scenarijus, kurio, deja, atmesti negalima“, – sakė jis.
„Ypač jei Putinui pavyktų Ukrainoje. Tai gali paskatinti jį žengti dar toliau, pavyzdžiui, imtis priemonių sujungti Kaliningrado anklavą su žemynine Rusija“, o tai jau reikštų „atvirą karą su NATO“, – perspėjo danų politikas.
A. F. Rasmussenas, 2001–2009 m. buvęs Danijos premjeras, prisimena V. Putiną visai kitokį. „Kai pirmą kartą jį sutikau 2002 m., jis su dideliu entuziazmu pasisakė už glaudesnius Rusijos ir Vakarų santykius. „Dabar su nerimu stebiu jo nenuspėjamą, neracionalų elgesį. Jis elgiasi kaip beprotis“, – apie Rusijos prezidentą sakė buvęs NATO generalinis sekretorius ir pridūrė: „Rusija dabar yra tarptautinė atskalūnė, kuriai vadovauja politinis gangsteris“.
Pasak jo, daugiau nei ironiška, kad dabartiniais V. Putino veiksmais pasiekiama visiškai priešingų rezultatų, nei jis norėjo pasiekti. Pats to nenorėdamas, jis tapo „Europos vienybės ES viduje varomąja jėga“, – sakė A. Rasmussenas.
„Jis sustiprino NATO ir užtikrino, kad daugiau NATO karių būtų pasiųsta arčiau Rusijos sienų. Jis atkūrė ES ir JAV vienybę ir inicijavo esminius Vokietijos požiūrio į Rusiją pokyčius“, – kalbėjo jis.
Reikalauja Ukrainai siųsti daugiau kovinių dronų ir ginklų
Buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas pasisako už tai, kad būtų gerokai padidintas ginklų tiekimas Ukrainai ir sugriežtintos sankcijos Rusijai. Vakarai turi padėti ukrainiečiams papildoma karine įranga, pavyzdžiui, koviniais dronais.
Be priešlėktuvinių ir prieštankinių raketų, ukrainiečiai taip pat turėtų gauti „labai efektyvių bepiločių orlaivių“, reikalavo buvęs Danijos vyriausybės vadovas. „Visa tai gali prisidėti prie to, kad karo kaina rusams vis didėtų“.
A. F. Rasmussenas taip pat paragino sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. „Mūsų rankose yra daugiau galimybių“, – pabrėžė buvęs NATO generalinis sekretorius.
„Jei sumažintume rusiškų dujų importą, tai būtų skaudus smūgis Rusijos ekonomikai“, – pabrėžė jis. „Rusija naudoja ir piktnaudžiauja energija kaip ginklu“, – sakė A. F. Rasmussenas ir ragino europiečius „paspartinti savo pastangas mažinti priklausomybę“.
Kreipiasi į buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį
A. F. Rasmussenas gyrė Vokietijos toli siekiančius pokyčius Rusijos ir gynybos politikoje. „Jie žymi posūkį ne tik naujausioje Vokietijos, bet ir Europos istorijoje“, – sakė laikraščiui danų politikas, pasidžiaugdamas, kad „Vokietija pagaliau išsivadavo iš Antrojo pasaulinio karo šešėlio“.
Pasak jo, gerai, kad ateityje Vokietijos ekonominė galia atsispindės ir didesniu įsipareigojimu saugumo politikai.
Tuo pat metu buvęs Danijos vyriausybės vadovas paragino buvusį kanclerį Gerhardą Schröderį atsisakyti visų stebėtojų tarybos postų Rusijos energetikos bendrovėse.
„Dabar reikia, kad buvęs kancleris Schröderis atsistatydintų iš visų pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse“, – sakė A. F. Rasmussenas.
„Tai būtų labai svarbus politinis signalas. Skatinčiau jį priimti tokį sprendimą“, – sakė jis.
