Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų MIG-29 Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.
JAV pareigūnai, tarp jų A. Blinkenas, nuo šios savaitės pradžios menkindavo galimybę, kad kuri nors NATO šalis tiektų Rusijos užpultai Ukrainai lėktuvų.
Tačiau sekmadienį lankydamasis Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad šis klausimas aktyviai aptarinėjamas.
„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.
A. Blinkenas sakė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.
„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.
„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A. Blinkenas.
Komentaras pasirodė kitą dieną po A. Blinkeno susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. D. Kuleba spaudė JAV valstybės sekretorių dėl lėktuvų.
Praėjus 10 brutalaus karo dienų, ukrainiečių diplomatijos vadovas sakė: „Ne paslaptis, kad didžiausias mūsų poreikis – naikintuvai, šturmo lėktuvai ir oro gynybos sistemos.“
„Jeigu prarasime oro erdvę, bus pralieta daug daugiau kraujo ant žemės“, – teigė D. Kuleba, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors reikšminga Ukrainos oro pajėgų dalis nuo karo pradžios vasario 24-ąją nenukentėjo, ir Ukraina, ir Rusija patyrė reikšmingų nuostolių. Nė viena karo šalis nekontroliuoja oro erdvės virš Ukrainos.
Eskalacijos rizika
Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos svarbios NATO narės priešinosi susitarimui ir nerimavo, kad Rusija tai gali interpretuoti kaip NATO, kuriai priklauso Lenkija, aktyvų įsitraukimą į Ukrainos karą ir sukelti daug didesnį konfliktą.
Tačiau tie, kas pritaria Ukrainos aprūpinimui karo lėktuvais iš NATO šalių, nurodo, kad Aljansas, ypač JAV, nuo karo pradžios kasdien skiria Kyjivo armijai tonas letalios ginkluotės ir amunicijos.
Kita problema ta, kad JAV neturi pagamintų naikintuvų, kuriuos galėtų greitai perduoti Lenkijai, o lėktuvai reikalingi ir jai, kad ji galėtų apsiginti, nes šalis taip pat susiduria su potencialia Rusijos grėsme.
Bet kokiam susitarimui turėtų pritarti Baltieji rūmai, JAV Kongresas ir, tikėtina, NATO.
JAV Kongresas tikriausiai sutiks, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šeštadienį vaizdo ryšiu paraginus Amerikos įstatymų leidėjus duoti daugiau ginklų.
Tačiau nebūtinai sutiks pati Lenkija.
„Lenkija nesiųs savo naikintuvų į Ukrainą ir neleis naudotis savo oro uostais. Mes reikšmingai padedame daugelyje kitų sričių“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė lenkų premjero kanceliarija.
Pagalba Ukrainai
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš 10 dienų ekonominiai ir humanitariniai šio karo nuostoliai smarkiai išaugo; pareigūnai praneša, kad jau žuvo šimtai civilių.
Sąjungininkės Vakaruose siunčia Ukrainai ginklų, amunicijos ir lėšų.
„Dirbame su lenkais šiuo klausimu ir konsultuojamės su kitomis savo sąjungininkėmis NATO“, – sakė vienas laikraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos NBC cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. V. Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.
Šeštadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.
„The Wall Street Journal“ citavo du žmones, sakiusius, kad V. Zelenskis karo lėktuvų paprašė Senato mažumos lyderiui Mitchui McConnellui paklausus Ukrainos vadovo, ko jam reikia labiausiai.
„JAV ir jų sąjungininkių noras skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekad nebuvo toks didelis“, – sakė senatorius Robas Portmanas po savo ir Senato daugumos lyderio pavaduotojo Dicko Durbino pokalbio su V. Zelenskiu.
„Privalome pašalinti visas kliūtis, kad visos paramos Ukrainai priemonės apimtų... būdą Jungtinėms Valstijoms kompensuoti mūsų partnerėms Rytų Europoje, norinčioms atiduoti savo sovietinius lėktuvus Ukrainai. Negalime gaišti“, – sakoma R. Portmano pareiškime.
JAV įstatymo leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.
Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.