„Būtina kuo greičiau sumažinti mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – sakoma ekonomikos ir klimato ministro Roberto Habecko (Roberto Habeko) pranešime.
Vokietija finansuos projektą Brunsbiutelyje Vokietijos šiaurėje per viešąjį skolintoją KfW, o projekto įgyvendinime taip pat dalyvaus valstybinė Nyderlandų dujų bendrovė „Gasunie“ ir Vokietijos energetikos grupė RWE.
Skystinimo procesas palengvina SGD transportavimą ir leidžia jas atsigabenti jūra iš šalių, su kuriomis negalima jungtis vamzdynais, pavyzdžiui, iš JAV ar Kataro.
Prieš prasidedant karui Ukrainoje Vokietija 55 proc. savo dujų importavo iš Rusijos vamzdynais per Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos jūra.
Rusijos invazija į Ukrainą privertė Berlyną iš naujo įvertinti taikomą strategiją ir apsvarstyti galimybę rusiškų dujų tiekimą pakeisti SGD.
Šiuo metu didžiausia Europos ekonomika neturi SGD terminalų, nes du pastaruosius dešimtmečius dėmesys buvo telkiamas į dujų tiekimo iš Rusijos vamzdynais apimčių didinimą.
Visgi prieš pat invaziją vyriausybė pareiškė stabdanti jau užbaigto Baltijos jūra nutiesto dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą, kuris būtų leidęs padidinti tiesioginį tiekimą iš Rusijos.
Dujoms numatytas svarbus vaidmuo Vokietijos planuojamame perėjime prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kadangi jos yra patogus energijos šaltinis, kai nepakanka vėjo ar saulės šviesos.
Pasak pranešimo, naujojo terminalo, kuris bus pastatytas Elbės upės žiotyse Šiaurės jūros pakrantėje, dujinimo pajėgumai sieks 8 mlrd. kubinių metrų per metus, o vėliau jis bus „pritaikytas žaliojo vandenilio importui“.
Terminalo, kurį eksploatuos „Gasunie“, 50 proc. dalis priklausys Vokietijos vyriausybei.
