Šis ES sprendimas buvo priimtas lygiagrečiai su virtinėmis griežtų sankcijų Rusijai, įvestų dėl invazijos, besitęsiančios aštuntą dieną.
Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“.
„Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).
G. Darmanino formuluotė yra reikšminga. Iš Ukrainos traukiasis daugiausiai moterys ir vaikai, nes kautis tinkami vyrai raginami pasilikti. Dauguma šių pabėgėlių yra Ukrainos piliečiai, bet taip pat esama ir studentų iš Indijos bei kitų šalių piliečių, įstrigusių šalyje, kai įsiveržė Rusija.
Briuselyje susitikę ES vidaus reikalų ministrai nutarė aktyvuoti prieš du dešimtmečius dėl karų buvusioje Jugoslavijoje sukurtą laikinos apsaugos mechanizmą, kuris iki šiol niekada nebuvo panaudotas.
„Šios direktyvos aktyvavimas dar kartą parodo ES susitelkimą ir pasiryžimą visomis išgalėmis padėti Ukrainai. Lietuvoje laikinosios apsaugos statusas Ukrainos pabėgėliams suteikiamas ir neaktyvavus šios ES direktyvos. Mūsų pareigia ne tik suteikti apsaugą karo pabėgėliams, bet ir užtikrinti prieigą prie darbo rinkos, Lietuva jau priėmė tam reikiamus sprendimus“, – teigia Taryboje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
„Šio momento reikšmės Europai negalima nuvertinti“, – sakoma humanitarinės organizacijos „Oxfam“ pranešime. Grupė pažymėjo, kad tai „posūkio taškas Europai“.
„Oxfam“ rašo, kad ES apsaugos mechanizmas „suteikia tiesioginę gyvybės liniją žmonėms, bėgantiems nuo pavojaus Ukrainoje“ ir kad dabar „visos ES šalys turi prisidėti ir prisiimti atsakomybę“.
Kad apsaugos mechanizmas būtų aktyvuotas, reikėjo daugumos ES narių balsų daugumos. Pasiekus politinį susitarimą, tikimasi, kad šis sprendimas įsigalios artimiausiomis dienomis, kai bus parengti atitinkami ES teisės aktai.