Rusijai pereinant prie vis agresyvesnių artilerijos ir oro atakų miestuose, mažėja optimizmo dėl Ukrainos galimybių išlaikyti iki šiol veiksmingą organizuotą pasipriešinimą prieš pranašesnes pajėgas.

„Dabar aišku, kad mūsų laukia ilgas kelias, ir Rusija persitvarko, kad užsitikrintų savo pergalę šiame kare, – internetiniame seminare kalbėjo Keiras Gilesas, ekspertų grupės „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis konsultantas. – Taigi, Rusijos kariavimo būdas reiškia, kad jau dabar turime ruoštis humanitarinei katastrofai.“

Trečiadienio ryte antrajame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive vyko smarkūs mūšiai, desantininkams nusileidus į jo gatves. Didžiuliai technikos ir atsargų kiekiai ir toliau keliauja link šalies sostinės Kijevo. Rusija tvirtina neva taikosi tik į karinius objektus, tačiau iš tiesų bombarduojami ir civiliai.

Tame pačiame internetiniame seminare Londono ekspertų grupės Rusijos gynybos specialistas Mathieu Boulegue teigė, kad yra ženklų – įskaitant Rusijos atakas prieš ryšių infrastruktūrą Kijeve ir melagingų pareiškimų apie kapituliaciją sklaidą internetinėje erdvėje, – kad Rusija per ateinančias dvi ar tris dienas panaudos visus savo kibernetinio karo pajėgumus ir oro pajėgas.

Baiminamasi, kad dėl tokių atakų gali nutrūkti ryšys tarp Ukrainos vadų ir gynybos pajėgų visoje rytinėje pusėje valstybės, kuri yra maždaug Prancūzijos dydžio, taip pat gali atsirasti kliūčių atsigabenti maisto ir naujų ginklų atsargas iš Europos ir JAV ten, kur jų labai reikia, teigia M. Boulegue.

Kremlius „šiuo metu iš tiesų ketina šturmuoti Kijevą, užimti jį jėga brutaliai, panaudojant visas taktikas, kurias Rusija yra numačiusi savo scenarijuose“, sakė jis prognozuodamas ilgą sekinamą karą. Nušalinusi vyriausybę, Rusija taip pat siektų pakeisti savo kampanijos naratyvą, sakė gynybos specialistas, nes be politinės vadovybės „kariuomenė – jau nebe kariuomenė, o grupė „teroristų“.

Pietuose Vakarų analitikų sudarytuose žemėlapiuose, kuriuose stebima Rusijos invazija į savo vakarinę kaimynę, jau dabar matyti, kad okupaciją žyminčios užbrūkšniuotos teritorijos pradeda jungtis į vientisą juostą palei Juodosios ir Azovo jūrų pakrantes.

Jūrų pėstininkų desantas užėmė antrąjį Ukrainos Azovo jūros uostą Berdianską ir greičiausiai toliau suskubo jungtis su Rusijos ir prorusiškų separatistų pajėgomis, kurios veržiasi į vakarus tikėdamosi apsupti ir apgulti pietinį Mariupolio miestą. Šis miestas, turintis daugiau nei 500 000 gyventojų, trečiadienį buvo smarkiai bombarduojamas.

Tuo tarpu kariai, pasitraukę iš 2014 metais Rusijos okupuoto Krymo, išplito į rytus, užimdami Melitopolio miestą, ir greitu metu gali sukurti sausumos koridorių nuo pusiasalio iki Rusijos žemyninės sienos, jeigu Mariupolis kristų. Kol kas Krymą ir Rusiją jungia tik 19-os kilometrų tiltas, atidarytas 2018 metais.

Kitos pajėgos iš Krymo pajudėjo į vakarus, link Chersono ir Mykolajivo, paskutinio svarbaus miesto iki istorinio uostamiesčio Odesos ir galimai – jei tikėsime rodyklėmis kampanijos žemėlapyje, prie kurio stovi Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kaip matyti parodytame vaizdo įraše – kaimyninės Moldovos, buvusios sovietinės respublikos. Ukrainos valdžia Mykolajive paskelbė atrėmusi puolimą trečiadienio rytą.

Odesoje antradienį nufilmuota, kaip gyventojai miesto paplūdimyje krauna smėlio maišus, laukdami galimos desantinės operacijos, kuri, vietos kariškių nuomone, buvo atidėta dėl prastų oro sąlygų. Plačiai išplitusių pranešimų apie bandymą, kuris esą buvo nutrauktas paskutinę akimirką pirmadienį, nepavyko nepriklausomai patikrinti.

„Tai, kad jie paliko okupuotą Krymą (dėl Odesos), yra tikras faktas, – apie Rusijos karinių jūrų pajėgų būrį kalbėjo interneto svetainės „Inforesist“ karo analitikas iš Odesos Aleksanderis Kovalenka. – Kodėl jie nemėgino išsilaipinti, aš nežinau.“

Situacija Odesoje stabili, bet vargu ar tai truks ilgai, sakė A. Kovalenka, visų pirma dėl to, kad mieste su kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų gyvena didelė – nors jau ne vienus metus neaktyvi – prorusiškoji populiacija. 2014 metais vyko jų susirėmimai su Maidano revoliucijos šalininkais, per kuriuos žuvo 48 žmonės. Visi jie, išskyrus du, buvo prorusiški gyventojai, 42 žmonės žuvo, kai pastatas, į kurį jie pasitraukė, buvo padegtas.

Antradienį Ukrainos prezidentas Voldymyras Zelenskis pakeitė Odesos rajono gubernatorių Serhijų Chrynevetskį Maksymu Marčenka, kariuomenės pulkininku, iki praėjusių metų vadovavusiu mechanizuotai brigadai Rytų Ukrainos Donbaso regione, skelbia Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Nors nuo vasario 24 dienos buvo atremti keli Rusijos mėginimai išlaipinti karius aplink Odesą esančioje teritorijoje, anot A. Kovalenkos, tai buvo tik nedidelės diversinės operacijos. Trečiadienį Pentagonas taip pat pareiškė kol kas nepastebėjęs jokių Odesos puolimo ženklų. Tikėtina, situacija pasikeis, jeigu Rusijos pajėgos perims visišką Chersono ir Mykolajivo, esančių už dviejų su puse valandos kelio automobiliu, kontrolę.

„Akivaizdu, kad Rusija ketina nutiesti koridorių iki Padnestrės, ir Odesa, šia prasme, yra ir paskutinis, ir pagrindinis elementas“, – teigė A. Kovalenka.

Padniestrė yra kaimyninės Moldovos prorusiškas anklavas, nutolusi vos 70 kilometrų (42 mylias) į šiaurės vakarus nuo miesto. Rusija nesakė planuojanti pratęsti savo Ukrainoje vykdomą „specialiąją karinę operaciją“ Moldovoje.

Jeigu ir taip, Rusijai pietuose ne viskas vyksta pagal planą.

Rusakalbiai gyventojai iš tokių miestų kaip Berdianskas, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas siekė „išlaisvinti“, šaltai pasitiko rusų karius – užuot mojavę vėliavomis, jie skandavo „Keliaukit namo“.

Ir visa tai leidžia manyti, kad teritoriją nuo Mariupolio iki Odesos – kaip ir likusią šalies dalį – rusų pajėgoms gali būti paprasčiau užimti nei išlaikyti.