Tokia situacija pakankamai tiksliai atspindi izoliaciją, kurioje atsidūrė Vladimiro Putino vadovaujama šalis.
Kovo 2 d. JT Generalinė Asamblėja daugumos pritarimu priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusija tuojau pat trauktųsi iš Ukrainos. Tokios daugelio pasaulio šalių pozicijos pademonstravimas prilygsta griežtam Maskvos įvykdytos invazijos pasmerkimui.
Po daugiau nei dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos Ukrainos ambasadorius kaltino Rusiją genocidu, 141 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją, rašoma BBC portale.
„Pasaulis nepripažįsta Rusijos melo, – nurodė JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau trečiadienį išplatintame pareiškime. – Rusija turi atsakyti už milžiniškus žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinę humanitarinę krizę, kurios eskalavimą Ukrainoje tenka stebėti tiesiogiai.“
Kinija buvo viena iš 35 susilaikiusių šalių, ir tiktai penkios – Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir, žinoma, Rusija – balsavo prieš.
Glaudžiais istoriniais saitais su Rusija siejamos Serbijos apsisprendimas balsuoti už rezoliucijos paskelbimą tapo siurprizu daugeliui stebėtojų.
Vis dėlto Indija susilaikė. Ji dar nuo sovietmečio palaiko su Rusija ryšius karinėje plotmėje.
Valstybės, kurios susilaikė, – tai Alžyras, Angola, Armėnija, Bangladešas, Bolivija, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Kinija, Kongas, Kuba, Salvadoras, Pusiaujo Gvinėja, Indija, Iranas, Irakas, Kazachstanas, Kirgizija, Laosas, Malis, Mongolija, Mozambikas, Namibija, Nikaragva, Pakistanas, Senegalas, Pietų Afrika, Pietų Sudanas, Šri Lanka, Madagaskaras, Sudanas, Tadžikija, Tanzanija, Uganda, Vietnamas, Zimbabvė.
Dar trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikino neva Rusija turi draugų.
Komentuodamas pasaulio sankcijas Rusijai, S. Lavrovas pabrėžė Maskvos vietą globalioje bendruomenėje. „Rusija turi daug draugų. Jos izoliuoti neįmanoma“, – sakė jis.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria reikalaujama, kad Rusijs „nedelsdama“ išvestų pajėgas iš Ukrainos.
Šis žingsnis žymi griežtą tarptautinės organizacijos, kuriai yra patikėta siekti taikos ir saugumo mūsų planetoje, atkirtį Maskvos surengtai invazijai.
Po ilgiau kaip dvi dienas trukusių neįprastų debatų 141 iš 193 Generalinės Asamblėjos narių savo balsais palaikė neprivalomą rezoliuciją.
Rezoliucijoje „kuo griežčiausiai“ smerkiama invazija į Ukrainą ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti padidintą šalies branduolinių pajėgų parengtį.
Be to, Generalinė Asamblėja pasmerkė Rusijos įvykdytus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo bei JT Chartijos pažeidimus, taip pat Maskvos sprendimą pripažinti nepriklausomomis Rytų Ukrainoje prorusiškų separatistų įkurtas Donetsko ir Luhansko „liaudies respublikas“. Generalinė Asamblėja pareikalavo sprendimą atšaukti, nedelsiant nutraukti karinės jėgos naudojimą prieš Ukrainą ir išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
Generalinė Asamblėja išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui.
Rezoliucija taip pat reikalaujama leisti saugiai ir nevaržomai patekti į paskirties vietas už Ukrainos ribų ir palengvinti greitą, saugią ir netrukdomą humanitarinės pagalbos prieigą tiems, kam jos reikia Ukrainoje, siekiant apsaugoti civilius, įskaitant humanitarinius darbuotojus ir pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis ir gerbti žmogaus teises.
JT Generalinė Asamblėja šį dokumentą priėmė per ypatingos svarbos sesiją, kuri buvo tik 11-oji per šios organizacijos 77 metų istoriją. Vėliausias toks susitikimas buvo sušauktas 1997 metais.
Dėl Rusijos veto nepriėmus rezoliucijos JT Saugumo Taryboje, ši nusprendė surengti specialiąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją.
Lietuva, kartu su Europos Sąjunga (ES) ir tarpregioninėmis partnerėmis aktyviai prisidėjo prie rezoliucijos rengimo ir paramos telkimo. „Tai daugiašališkumo pergalė − dauguma tarptautinės bendruomenės vieningai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pareikalavo tuoj pat nutraukti karinės jėgos naudojimą. Jungtinės Tautos įrodė gebančios susitelkti ir reaguoti į Chartijos pažeidimus. Vienas kertinių šio istorinės reikšmės dokumento įgyvendinimo elementų bus būtinybė skubiai užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą ir prieigą“, − Asamblėjai priėmus rezoliuciją pažymėjo Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.
