Kalbėdama su znak.com korespondentu, ji patikslino, kad savo socialinių tinklų paskyrose neketina daryti viešų pareiškimų apie išėjimą iš darbo.

Kaip teigė M. Baronova, jai „daugiau nėra apie ką kalbėti“ su tais, kurie palaiko Ukrainoje vykdomą „specialią operaciją“. Vasario 26 d. M. Baronova viešai pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje.

„Jeigu pasirinkau būti su Rusija, tai nereiškia, kad privalau remti totalitarinę santvarką, tylėti arba, pavyzdžiui, džiaugtis, kad režimas, kurio savo šalyje nenoriu matyti, eksportuojamas dar kažkur kitur. O mūsų gyvenimą šis režimas galutinai pavers nesibaigiančiu pragaru. Tiksliau jau pavertė“, – savo „Telegram“ kanale parašė ji, atsakydama į vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian žinutę, kurioje ji asmenis, prieštaraujančius Rusijos veiksmams Ukrainoje, pavadino ne rusais.

Prieš pradėdama dirbti RT, M. Baronova ėjo Dūmos deputato Iljos Ponomarevo padėjėjos pareigas, taip pat buvo judėjimo „Atvira Rusija“ teisių gynimo projekto kuratorė.

2017 m. balandžio mėnesį Rusijos generalinė prokuratūra užsienio organizacijas OR („Otkrytaya Rossia“) ir „Open Russia Civic Movement“ bei judėjimą „Atvira Rusija“ paskelbė nepageidaujamais. Po keleto mėnesių M. Baronova išėjo iš „Atviros Rusijos“.

M. Baronova figūravo ir Bolotnaja aikštės byloje: moteriai buvo pateikti kaltinimai masinių neramumų kurstymu. Visgi jai iškelta byla buvo nutraukta 2013 m. pabaigoje Konstitucijos 20-mečio proga pritaikius amnestiją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją