„Ukrainiečiai renka savo vadovybę, – sakė jis interviu stočiai „Al Jazeera“, kurio ištraukas cituoja agentūra TASS. – Tačiau ji turi atstovauti visoms Ukrainos tautybėms.“

Rusija visad tvirtino, kad provakarietiška Ukrainos vyriausybė diskriminuoja rusakalbius ir rusus pirmiausiai Rytų Ukrainoje. Be to, Maskva jau kelis kartus kalbėjo apie rusakalbių gyventojų „genocidą“.

S. Lavrovas kaltino Ukrainą nerodant tikro susidomėjimo derybomis su Rusija.

„Mes pasirengę antrajam derybų ratui, tačiau Ukrainos pusė, amerikiečių paliepimu, delsia“, – kalbėjo S. Lavrovas, tačiau to įrodymų nepateikė.

„Vakarai nesutinka bendradarbiauti su mumis, kuriant naują Europos saugumo architektūrą“, – kritikavo Rusijos ministras.

Kijevas kol kas nepatvirtino dalyvausiantis derybose. „Kada vyks derybos, dar nežinoma“, – feisbuke rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba.

Kremliaus duomenimis, Rusija pasirengusi tolesniems pokalbiams dar trečiadienio vakarą. Maskva, be kita ko, reikalauja Ukrainos „demilitarizacijos“ bei Rusijos suverenumo okupuotame Kryme pripažinimo. „Krymas priklauso Rusijai, dėl to nėra diskusijų“, – pabrėžė S. Lavrovas.

Komentuodamas pasaulio sankcijas Rusijai, S. Lavrovas pabrėžė Maskvos vietą globalioje bendruomenėje. „Rusija turi daug draugų. Jos izoliuoti neįmanoma“, – sakė jis.

Pats S. lavrovas pastarosiomis dienomis patyrė keletą pažeminimų.

Ukrainos ambasadorius ir daugelio kitų šalių diplomatai antradienį išėjo iš salės, kai Rusijos užsienio reikalų ministras sakė kalbą Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje.

Diplomatai atsistojo ir išėjo, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo kreipimasis, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko buvo viena iš gausaus būrio diplomatų, palikusių salę, kai buvo paleistas S. Lavrovo vaizdo kreipimasis. Salė liko praktiškai tuščia.

Išėję diplomatai susibūrė prie Ukrainos vėliavos ir ėmė garsiai ploti. Jų plojimai buvo girdimi salėje, kur toliau skambėjo S. Lavrovo kalba. Jos liko klausyti vos kelių valstybių, tokių kaip Jemenas, Sirija, Venesuela bei Tunisas, ambasadoriai.

„Svarbu parodyti solidarumo su mūsų draugais ukrainiečiais gestą“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Yannas Hwangas.

Rusijos diplomatijos vadovas planavo vykti į Ženevą antradienį sudalyvauti Nusiginklavimo konferencijoje ir pasakyti kalbos Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje, tačiau paskutinę minutę atšaukė kelionę dėl, anot Maskvos, Europos Sąjungos šalių įvestų „beprecedenčių antirusiškų sankcijų“.

Kiek vėliau pranešta, kad daugelis diplomatų antradienį išėjo iš salės per Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo kreipimąsi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje, prisijungdami prie panašaus jo kalbos boikoto per Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje.

Pasak salėje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, diplomatai išėjo, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo pranešimas, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją