Rusijos ekonomikai atsidūrus precedento neturinčių sankcijų nelaisvėje, o prieš tai garsiai išliaupsintoms Rusijos karinėms pajėgoms narsiai kovojančioje Ukrainoje susiduriant su netikėtais sunkumais, V. Putinas siunta ant savo pavaldinių ir kartu išlieka atsiribojęs nuo Kremliaus, iš dalies esą dėl koronaviruso grėsmės, tikina šaltiniai.
„Jis nesitikėjo tokio Ukrainos pasipriešinimo, tokio masto, dabartinė situacija jį išmušė iš vėžių. Jis izoliavosi. Kremliuje praktiškai nesirodo... Gauna vis mažiau informacijos, o ta, kurią gauna, – tik iš jam įsiteikti norinčių. Nerimauju, kad jis įspeistas į kampą. Nerimauju, kad nebeturi išeities“, – MSNBC sakė Žvalgybos komiteto pirmininkas, senatorius Markas Warneris.
Vakarų žvalgybos agentūros šiuo metu turi daug duomenų apie Rusijos prezidentą ir akylai stebi kiekvieną jo žingsnį, bandydamos demaskuoti bet kokius elgsenos pokyčius, teigia keli dabartiniai ir buvę pareigūnai.
Keturi Jungtinių Valstijų pareigūnai tikina, jog nėra žvalgybinių duomenų, galinčių pagrįsti teiginį, esą V. Putino psichika nestabili, tačiau pridūrė, kad dabartinis jo elgesys visgi skiriasi nuo ankstesnio.
Jungtinės Valstijos turi daug žvalgybinių duomenų, įrodančių, jog V. Putinas nepatenkintas ir savo pyktį nukreipia į artimiausio rato žmones – jis lieja tulžį dėl karo eigos ir smerkiančios pasaulio reakcijos. Anot šaltinių, tai neįprasta, nes V. Putinas – pats buvęs žvalgybos darbuotojas – įprastai savo emocijas kontroliuoja ir jų viešai nerodo.
„Jis jau nebėra tas šaltakraujis, viską aiškiai matantis ir vertinantis diktatorius, koks buvo 2008 metais“, – sako buvęs CŽA direktorius Johnas Brennanas.
Vienas Vakarų diplomatas tikina, kad V. Putinas atrodo labai izoliuotas ir dezinformuotas: „Didžiausią nerimą kelia tai, kokią informaciją gauna ir koks izoliuotas yra. Ta izoliacija tikrai kelia nerimą. Nematome, kad jis supranta, kas iš tikrųjų vyksta.“
Žvalgybos komiteto narys, senatorius Marco Rubio tviteryje teigia, kad „senasis Putinas buvo šaltakraujis, viską apskaičiuojantis žudikas. Naujasis Putinas dar pavojingesnis“.
M. Warneris, kuris, kaip ir M. Rubio, iš CŽA gauna duomenų, sako, jog vis dar aktualus masinės kibernetikos atakos Ukrainoje pavojus, kurios rusai kol kas nenorėjo ar nesugebėjo įgyvendinti.
M. Rubio apie tai kalba ir tviteryje: „PAVOJUS. Putino palikimas grįstas stipraus lyderio, atkūrusio Rusijos supergalią po paskutinio XX amžiaus dešimtmečio nelaimių, įvaizdžiu. Dabar šalies ekonomika byra į šipulius, karinės pajėgos patiria pažeminimą, o vienintelis jam likęs kelias atkurti galios pusiausvyrą su Vakarais yra kibernetinis karas ir branduolinis ginklas.“
J. Brennanas sako pritariantis kolegos nuomonei. Remiantis žvalgybiniais duomenimis, tiksliai prognozavusiais V. Putino veiksmus dar iki karo pradžios, anot J. Brennano, Jungtinių Valstijų ir Vakarų žvalgybos agentūros turi gerų įžvalgų dėl jo sprendimų priėmimo procesų.
„Tai tiesiog buvo apmaudi V. Putino klaida, jis apsiskaičiavo. Jam niekada neteko patirti nieko panašaus. Esu tikras, kad lieja pyktį ant patarėjų, ministrų ir kitų – panašu, kad emocijų tikrai netrūksta. Jam po akimis kraujosruvos, kraujuojanti nosis, gavo ne vieną smūgį. Jis suluošintas karo lauke ir finansiniame fronte, gerų pasirinkimų nebeturi“, – teigia J. Brennanas.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas komentuoti šių teiginių nepanoro.
Neskaitant intensyvaus Charkivo bombardavimo, Rusijos pajėgos kol kas delsia panaudoti tokią koncentruotą artilerijos ir bombardavimo kampaniją, ką yra dariusios ankstesniuose karuose, sako ekspertų grupės CNA analitikas Michaelas Kofmanas.
Rusijos kariuomenė „pirmiausia yra artilerijos armija ir kol kas šiame kare išnaudojo tik dalį potencialo“, tviteryje teigia M. Kofmanas: „Liūdna, bet bijau, kad blogiausia dar prieš akis, šis karas gali tapti dar žiauresnis.“
