Nuo pat Rusijos agresijos pražios viena iš svarbiausių pagalbos priemonių civiliams gyventojams Ukrainoje – humanitarinio koridoriaus sudarymas ir sunkiai savimi galinčių pasirūpinti žmonių kiek įmanoma saugesnis išvežimas į šalis, kurios pasiruošusios juos priimti, - Lietuva viena iš jų. Šiems labiausiai pažeidžiamiems Ukrainos piliečiams labiausiai reikia skubios humanitarinės pagalbos koridoriaus ir pagalbos juos lydint, rašoma pranešime.
Šiuo metu vaikai yra suskirstyti į mažas grupes ir yra vieni nuo kitų 1 km spinduliu, kai kuriuos lydi vyresnio amžiaus žmonės. Dauguma vietų, kur jie glaudžiasi, yra atsitiktiniai požeminiai įrenginiai, kuriuose oro, šviesos, maisto ir vandens trūkumas bei sanitariniai poreikiai netrukus gali tapti ypač didele problema. Vienas vaikas yra krūtimi maitinamas kūdikis, kuris taip pat yra našlaitis. Dauguma 4-18 metų vaikų yra su negalia ir su specialiaisiais poreikiais, vienas vaikas iš jų turi visišką klausos negalią.
Vaikais rūpinasi organizacijos „Asterix“ pagalbos centro vadovė Anzhelika Ibrahimova prieš kelis metus šiuos ir kitus vaikus, kurie jau ir anksčiau nukentėję nuo karo: žuvę, stipriai sužeisti abu ar vienas iš tėvų, buvo atsivežusi į vasaros stovyklas Lietuvoje, Klaipėdos rajone. A. Ibrahimova kreipėsi pagalbos į buvusią parlamentarę Rasą Petrauskienę. Buvusi Seimo narė susiekė su Gintare Narkevičiūte-Jurgelione, kuri nuo 2013 m. yra nuolatinė paramos misijų ir pagalbos Ukrainoje organizatorė. Šiuo metu, pasinaudodama savo patirtimi, ji vykdo keletą operacijų Ukrainoje, viena iš jų ši – Charkivo vaikų gelbėjimo operacija.
„Per pirmą parą parūpinome du autobusus šių ir kitų vaikų ir juos lydinčių asmenų iki ES sienos pervežimui, tačiau rusų pajėgos juos susprogdino. Jau yra rastas kitas transportas, nežinome kiek ilgam. Neužtikrintas ir pervežimo saugumas, nes jie iš karto taps tiesioginiu taikiniu, kol pasieks saugesnius regionus. Humanitarinis koridorius yra vienintelis kelias ir galbūt neturėsime kitos galimybės padėti šiems žmonėms. Bendradarbiaujame ir su kitomis Ukrainos organizacijomis, besirūpinančiomis vaikų našlaičių globa, pervežimui į saugias zonas. Tačiau net ir jiems mes esame vienintelė viltis, nes jos neturi jokių pajėgumų Charkive“, - teigė G. Narkevičiūtė-Jurgelionė.
„Vaikai kiekvieną minutę tikisi pagalbos. Jei tik būtų suorganizuotas humanitarinis koridorius, reikėtų padėti pasirūpinti maistu kelionei, sklandesniu Lenkijos sienos kirtimu, jų pasitikimu ir apgyvendinimu. Kas jau po šio košmaro ir ilgo parengiamo darbo atrodo kaip gėlytės ir kam labai rimtai ruošiamės“, - sakė Rasa Petrauskienė.
