Anksčiau šią popietę V. Putinas įvedė Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų parengtį, tvyrant įtampai su Vakarais dėl jo invazijos į Ukrainą. Tai buvo apibūdinta kaip „neįtikėtinai dramatiškas, eskaluojantis žingsnis“.

Rusijos prezidentas pareiškė, kad NATO galybės padarė „agresyvius pareiškimus“ po to, kai jis pasiuntė karius per sieną.

Dabar NBC cituoja aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūną, kuris sakė, kad „Putinas išgalvojo grasinimus, kad pateisintų agresyvesnius veiksmus“.

„Jam niekada negrasino nei Ukraina, nei NATO, kuri yra gynybinis aljansas, nekovojantis Ukrainoje“, - sakė pareigūnas.

„Vienintelė priežastis, dėl kurios jo pajėgos šiandien susiduria su grėsme, yra ta, kad jos įsiveržė į suverenią šalį, be to, neturinčią branduolinių ginklų. Tai dar vienas eskaluojantis ir visiškai nereikalingas žingsnis“.

NATO: V. Putino sprendimas didinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį –„pavojingas“ ir „neatsakingas“

Karas Ukrainoje. Trečioji diena

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „neatsakingas“, sekmadienį pareiškė NATO vadovas.

„Tokia retorika yra pavojinga. Toks elgesys yra neatsakingas“, – televizijos kanalui CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“.

„NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC.

„Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo greitojo reagavimo pajėgas, siekdama sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

JAV ir Europai „reikia iš tikrųjų laikytis išvien... [atsakant] tiek į agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, tiek į grėsmingą retoriką, sklindančią iš Maskvos“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Būtent tai ir darome, stiprindami NATO karinį buvimą rytuose“, – kalbėjo Aljanso vadovas.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusija „vykdo plataus masto karinę invaziją į suverenią, taikią valstybę“, ir „nėra jokių abejonių“, kad už tai atsakingas prezidentas Vladimiras Putinas.

Tai yra vėliausias NATO žingsnis, kuriuo siekiama sustiprinti Aljanso gynybą. Anksčiau sąjungininkės Jungtinių Valstijų iniciatyva skubiai permetė tūkstančius karių į rytines valstybes nares, Kremliui ėmusis veiksmų prieš Ukrainą.

Tačiau NATO „pagrindinė atsakomybė ir pagrindinis uždavinys“ tebėra užkirsti kelią puolimui prieš kurią nors valstybę narę, pažymėjo J. Stoltenbergas.

„Ukraina yra labai vertinama partnerė, mes ją palaikome, tačiau Ukrainai netaikomas toks pat saugumas, absoliutus saugumas... koks taikomas NATO sąjungininkėms“, – paaiškino jis.

Baltieji rūmai: branduolinių pajėgų parengtį padidinęs V. Putinas „išgalvoja grėsmes“

Jungtinės Valstijos sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „išgalvojant grėsmes“, Kremliaus vadovui liepus padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį, tęsiantis karui Ukrainoje.

„Toks yra prezidento Putino elgesys, kurį stebėjome per šį konfliktą – išgalvojamos neegzistuojančios grėsmės, siekiant pateisinti tolesnę agresiją“, – televizijos ABC eteryje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki), komentuodama Kremliaus žingsnį.

„Pasaulio bendruomenė ir Amerikos žmonės turėtų tai vertinti per šią prizmę. Matėme, kad jis tai daro vėl ir vėl“, – pridūrė ji.

J. Psaki pabrėžė, kad Rusijai nebuvo iškilusi grėsmė nei iš NATO, nei iš Ukrainos.

„Visa tai yra V. Putino elgesys, kuriam mes priešinsimės... Turime galimybę apsiginti, bet taip pat turime netylėti dėl stebimų įvykių“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Kelios dienos iki Rusijos invazijos V. Putinas pagrasino griežtai atsakyti visoms valstybėms, kurios tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje. Jis taip pat priminė apie savo šalies, kaip branduolinės galybės, statusą.

Į Maskvos žingsnį sekmadienį sureagavo ir JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Prezidentas Putinas toliau eskaluoja šį karą visiškai nepriimtinu būdu, – nurodė ambasadorė. – Turime ir toliau griežčiausiai smerkti jo veiksmus.“

Lieka neaišku, kokia bus praktinė V. Putino įsakymo reikšmė. Rusijos ir JAV strateginių branduolinių pajėgų sausumos ir povandeninis segmentai paprastai nuolat yra pasirengę kovos veiksmams, kitaip nei branduolinius užtaisus galintys nešti bombonešiai ir kiti orlaiviai.

Jei V. Putinas lieps apginkluoti rusų bombonešius ar kitaip padidinti jų kovinę branduolinę parengtį – arba jeigu jis įsakys jūroje dislokuoti daugiau balistinėmis raketomis ginkluotų povandeninių laivų – Vašingtonas galėtų jaustis priverstas atsakyti tuo pačiu, perspėjo Amerikos mokslininkų federacijos branduolinių klausimų analitikas Hansas Kristensenas.

Pasak eksperto, toks scenarijus reikštų nerimą keliantį padėties eskalaciją ir potencialią geopolitinę krizę.

Vokietijos gynybos ministrė sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį rodo, kad puolimas Ukrainoje vyksta ne taip, kaip buvo planuota.

Toks sprendimas „peržengia dar vieną ribą“ ir „yra susijęs su faktu, kad jo [V. Putino] megalomanijos pakurstytą greitos invazijos į Ukrainą viziją sustabdė drąsūs ir ryžtingi Ukrainos veiksmai“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF pareiškė Christine Lambrecht.

Ukrainos ambasadorius prie JT apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną griebusis branduolinio šantažo.

Jie teigė: "Pasaulis turi labai rimtai vertinti šią grėsmę".

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės