Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutriuškino R. Kadyrovo karių koloną.

Tarp jų buvo ir „elitinio“ 141-ojo R. Kadyrovo gvardijos M. Tušajevo motorizuoto pulko vadas, patvirtino telegraf.com.ua šaltiniai.

Šeštadienį internete paskelbtame vaizdo įraše R. Kadyrovas gyrėsi, kad čečėnų daliniai iki šiol nepatyrė jokių nuostolių, ir teigė, kad Rusijos pajėgos gali nesunkiai užimti didelius Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kijevą, tačiau jų užduotis yra išvengti mirčių, skelbia „AlJazeera“.

„Šiandien, šią minutę, neturime nė vieno nukentėjusiojo, nė sužeistojo, nė vienam žmogui net nebuvo sloga“, – džiaugėsi R. Kadyrovas, neigdamas, jo teigimu, melagingus pranešimus apie aukas iš Ukrainos šaltinių.

„Prezidentas [Putinas] priėmė teisingą sprendimą ir mes bet kokiomis aplinkybėmis vykdysime jo įsakymus“, – žadėjo R. Kadyrovas.

Čečėnijos vadovas dažnai apibūdina save kaip V. Putino „pėstininką“ ir jo žodžiai buvo tokie pat, kaip ir Rusijos vadovo, penktadienį raginusio ukrainiečius sukilti prieš savo Vyriausybę, kurią esą sudaro „neonaciai“, pareiškimai. Ukrainos valdžios atstovai teigia, kad jų apibūdinimas yra absurdiškas.

Čečėnų kovotojai

R. Kadyrovas anksčiau buvo dislokavęs savo pajėgas Sirijoje ir Gruzijoje, kad paremtų Kremliaus karines operacijas.

R. Kadyrovas paviešino savo vaizdo įrašą, kai Rusijos pajėgos šeštadienį, trečią dieną iš eilės, smūgiavo Ukrainos miestus artilerija ir sparnuotosiomis raketomis, o rusams nepatogus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sostinė Kijevas liko Ukrainos rankose.

Valstybės remiamo Rusijos naujienų kanalo RT paskelbtame trumpame vaizdo įraše, kuris, sakoma, buvo nufilmuotas penktadienį, matyti, kaip tūkstančiai čečėnų kovotojų susirinko pagrindinėje regiono sostinės Grozno aikštėje, demonstruodami pasirengimą kovoti Ukrainoje.

Iš karto nebuvo aišku, ar tie kovotojai, kurių RT teigimu, buvo apie 12 tūkst., jau buvo dislokuoti Ukrainoje. RT penktadienį pranešė, kad laukia Putino įsakymo būti išsiųstais.

Čečėnų kovotojai

Tikrasis karas

Nepaisydamas Vakarų perspėjimų, Rusijos prezidentas V. Putinas surengė plataus masto invaziją, kuri, pasak Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros, privertė beveik 116 tūkst. žmonių bėgti į kaimynines šalis.

Skaičiuojama, kad dar dešimtys tūkstančių persikėlė Ukrainos viduje. Daugelis jų persikelia į mažiau paveiktas vakarines šalies teritorijas.

Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško sakė, kad per konfliktą žuvo 198 civiliai, įskaitant tris vaikus, ir 1 115 buvo sužeista.

JAV, ES ir Vakarų sąjungininkės sustiprino sankcijas Rusijai, taikomas bankams, naftos perdirbimo gamyklos ir kariniam eksportui.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pažadėjo nepasiduoti ir toliau kovoti gindamas savo šalį.

V. Zelenskis teigė, kad jo šalis sugriovė Rusijos planą jį nuversti, ir paragino rusus spausti V. Putiną sustabdyti konfliktą.

O Rusija apkaltino Ukrainą pratęsus konfliktą, nes šalis atsisakė priimti jos pasiūlymą dėl derybų kaimyninėje Baltarusijoje, kur Rusija dislokavo tūkstančius karių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją