Kai kurioms valstybėms, iš sovietinio bloko ištrūkusioms po antikomunistinių revoliucijų prieš daugiau nei 30 metų, matyti vaizdus, kaip tankais ir raketomis baudžiama nepriklausomybės keliu norinti eiti šalis, ypatingai nejauku – scenarijus atrodo iki skausmo pažįstamas ir skaudus.
Iki šiol du garsiausi prorusiški balsai Europos Sąjungoje buvo Čekijos prezidentas Milosas Zemanas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nevyniojo žodžių į vatą, kritikuodami pačius agresyviausius Maskvos veiksmus nuo pat sovietų invazijos į Afganistaną 1979 metais.
Jų šalys patyrė ypatingą žiaurumą – Čekijos respublika, būdama Čekoslovakijos dalimi, 1968 metais, o Vengrija – 1956 metais.
M. Zemanas ketvirtadienį prasidėjusią invaziją pavadino „neišprovokuota agresija“.
Kreipdamasis į tautą, jis kalbėjo: „Rusija vykdo nusikaltimą prieš taiką“.
Jau anksčiau Čekijos respublikos prezidentas sukėlė gana audringą reakciją, pareiškęs, kad 2014 metais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija yra a „fait accompli – įvykęs faktas“.
Dauguma Čekijos žmonių M. Zemaną pasmerkė kaip „Kremliaus tarną“, kai šis susivienijo su Rusija ir metė abejonių šešėlį dėl jo šalies saugumo ir žvalgybos tarnybų ataskaitos dėl įtariamo Rusijos šnipų vaidmens didžiuliame 2014 metaus įvykusiame amunicijos sprogdinime.
Dar prieš kelias dienas Čekijos prezidentas tikino, kad rusai tikrai nepuls Ukrainos, nes „nėra kažkokie lunatikai, kurie inicijuotų operaciją, atnešiančią daugiau žalos nei duosiančią naudos“.
„Prisipažįstu klydęs“, – ketvirtadienį konstatavo Čekijos prezidentas.
M. Zemanas pasisakė už griežtas sankcijas Rusijai, įskaitant sprendimą atriboti šalį nuo SWIFT finansinės sistemos, užtikrinančios pinigų srautus tarp bankų visame pasaulyje.
„Būtina kuo skubiau izoliuoti tą lunatiką ir gintis ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – teigia jis.
Čekijos ministras pirmininkas Piotras Fiala taip pat išreiškė paramą griežčiausioms įmanomoms sankcijoms, kurių Rusija nusipelnė dėl „absoliučiai nepagrįstos agresijos prieš suverenią valstybę“.
Praha nurodė Čekijos respublikoje uždaryti dvi Rusijos atstovybes ir nebetenkinta Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą.
Čekijos konstitucinio teismo pirmininkas Pavelas Ryčetskis pasiūlė Rusijos prezidentui V. Putinui išduoti Europos arešto orderį. Jo teigimu, Rusijos prezidentas turėtų būti teisiamas Tarptautiniame baudžiamajame teisme už „precedento neturinčio karo pradžią Europos žemyne pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pradžios“.
Vengrijoje aukšto rango valdžios pareigūnai savaičių savaites vis vengė tiesiogiai pasmerkti Rusiją. V. Orbano vadovaujama šalis visą laiką stengėsi su V. Putinu palaikyti kuo įmanoma glaudesnius ryšius, kas visada itin neramino daugumą Vengrijos partnerių Vakaruose.
Pastaraisiais metais V. Orbanas aktyviai vystė diplomatinę ir ekonominę strategiją, kurią pats vadino „Rytinis kelias“ – ji skirta artimesniam bendradarbiavimui su Rytų šalimis, o savo dažnuose susirėmimuose su Europos Sąjunga jis 27 valstybes vienijanti bloką vadino despotiška imperine galia, panašia į Vengriją okupavusius sovietus.
Ketvirtadienį V. Orbanas pakeitė toną ir be užuolankų pasmerkė Kremliaus veiksmus.
„Šį rytą Rusija karine jėga puolė Ukrainą. Kartu su mūsų sąjungininkais Europos Sąjungoje ir NATO smerkiame Rusijos karinius veiksmus. Vengrijos pozicija labai aiški“, – feisbuke išplatintame vaizdo įraše kalbėjo V. Orbanas.
„Mes Ukrainos pusėje, mes palaikome Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – kalbėjo Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijijarto.
Artimiausia Maskvos sąjungininkė Šaltojo karo metais – Bulgarija – taip pat pasmerkė Rusijos agresiją.
„Absoliučiai nepriimtina, kad Europoje XXI amžiuje skraido strateginiai bombonešiai ir raketos, vykdomi antskrydžiai ir puolimas iš jūros – ir visa tai prieš suverenią valstybę“, – piktinasi prezidentas Rumenas Radevas.
Rumunija taip pat palaiko partnerių iš Vakarų poziciją.
„Šiandienine ciniška invazija Rusijos Federacija įrodė esanti baisiausios saugumo krizės nuo pat Antrojo pasaulinio karo architektė“, – teigia valdančiosios koalicijos lyderiai.
Kaimyninė Moldova – buvusi sovietinė respublika ir viena iš kelių buvusių komunistinių Rytų Europos šalių, dar neprisijungusių prie NATO – tokiai pozicijai pritaria.
Moldovos prezidentė Maia Sandu pažymi, kad Rusijos atakos pradėtos „pažeidžiant tarptautines normas“ ir pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė „vienbalsiai smerkia karinius veiksmus“.
Tuo metu BBC skelbia, kad svarbiausios Europos populistinės partijos ir jų lyderiai, iki šiol pasisakę už draugystę su V. Putino Rusija – Matteo Salvini, Marine Le Pen ir „Alternatyva Vokietijai“ – taip pat ryžtingai pasmerkė Rusijos prezidentą dėl sprendimo pulti Ukrainą.
„Lyga“ be kokios abejonės smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą: tam negali būti jokio pateisinimo, visi privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad ta agresija liautųsi. Palaikome (ministrą pirmininką Mario) Draghi įsitraukus į bendrą sąjungininkų atsaką“, – teigia Italijos „Lygos“ partijos lyderis M. Salvini.
Prancūzijos dešiniųjų lyderė M. Le Pen paragino Rusiją nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.
„Karinei operacijai prieš Ukrainą nėra ir negali būti jokių pateisinamų priežasčių. Ji griauna taiką Europoje ir privalo būti nedelsiant pasmerkta“, – teigiama trumpame politikės pareiškime.
V. Putiną pasmerkė ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ frakcijos parlamente lyderiai Vokietijos parlamente Alice Weidel ir Tino Chrupalla.
„Rusijos veiksmams Ukrainoje nėra pateisinimo. Rusija privalo nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir iš Ukrainos išvesti karius... (...) Frakcija „Alternatyva Vokietijai“ palaiko visas federalinės valdžios pastangas ieškoti taikaus sprendimo, kurių imamasi kartu su mūsų sąjungininkais“, – teigia frakcijos lyderiai.
