Nuo 2014 metų Vienoje įsikūrusiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pavesta stebėti paliaubas Rytų Ukrainoje, kur promaskvietiški separatistai kariauja su Ukrainos pajėgomis Luhansko ir Donecko regionuose. Šios misijos ateitis dabar neaiški, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino du regionus nepriklausomais ir pasiuntė savo pajėgas jų okupuoti.
Šaltajam karui prasidedant
ESBO pradėjo veikti aštuntojo dešimtmečio pradžioje kaip Rytų ir Vakarų dialogo forumas. Pasibaigus šaltajam karui, ji išliko reikšminga žaidėja buvusiame sovietiniame bloke, kur padėjo stebėti vadinamuosius įšaldytus konfliktus, kilusius Sovietų Sąjungai subyrėjus. Tačiau būtent dėl krizės Ukrainoje - kur per karą su separatistais nuo 2014 metų žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių - ESBO įgijo reikšmės Vakaruose. Dabar ją sudaro 57 valstybės narės trijuose žemynuose, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir JAV, taip pat 11 šalių partnerių. Sausį Lenkija pagal rotaciją perėmė vienerius metus trunkantį pirmininkavimą organizacijai.
ESBO veikla apima rinkimų stebėjimą, konfliktų prevenciją ir sprendimą, demokratinių institucijų kūrimą ir policijos mokymą.
Misija Ukrainoje
ESBO „Specialioji stebėjimo misija“ (SMM) Ukrainoje vykdoma nuo 2014 metų kovo ir jai pavesta stebėti paliaubas, dėl kurių Kijevas ir prorusiški separatistai susitarė Minske. Derybų maratone dėl vadinamojo antrojo Minsko susitarimo dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai.
Misiją atlieka šimtai stebėtojų iš dešimčių šalių, daugelis jų dislokuoti pagrindiniuose sukilėlių kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose. Jų darbas – rinkti informaciją vietoje, tirti incidentus ir palengvinti dialogą tarp įvairių partnerių. Pastarosiomis dienomis jie užfiksavo šimtus paliaubų pažeidimų per dieną. ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid šią savaitę pareiškė, kad misija yra „dar svarbesnė“, atsižvelgiant į pastarojo meto įtampą. „Ji ir toliau nepertraukiamai vykdo savo įgaliojimus, teikdama nešališkas ataskaitas apie situaciją vietoje“, – teigė ji.
Tačiau įtampai kylant kai kurios narės, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, atsisakė savo personalo, remdamosi saugumo sumetimais. Misijos vyriausiasis stebėtojas Yasaras Halitas Cevikas praėjusią savaitę ESBO nuolatinei tarybai sakė, kad stebėtojai susiduria su „ūmiais judėjimo laisvės apribojimais“ ir „iššūkiais dėl kai kurių dalyvaujančių valstybių tarptautinės misijos narių pasitraukimo“.
Kas toliau?
Ukrainos misijos mandatas baigiasi kovo 31 d. vidurnaktį. Norint jį pratęsti metams, visos ESBO narės turėtų per susitikimą pritarti tokiam žingsniui.
ESBO – konsensusu paremta institucija – pastarosiomis dienomis surengė daugybę susitikimų su daugeliu savo narių, smerkiančių Rusijos sprendimą pripažinti Rytų Ukrainos regionus nepriklausomais. „Šis sprendimas žlugdo ir gali pakirsti aštuonerių metų tarptautinės bendruomenės ir ypač ESBO darbą ieškant regiono problemų sprendimo“, – sakė H. Schmid.
