Naujosios sankcijos, kurias dar turi patvirtinti ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, būtų griežtesnės už tas, apie kurias pranešė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), ir gerokai griežtesnės už Boriso Johnsono Rusijai įvestas sankcijas.
Skelbiama, kad ES taip pat nusitaikė į žymiausius Rusijos propagandistus: kanalo RT vadovę Margaritą Simonian ir prokremlišką laidų vedėją Vladimirą Solovjovą.
Sankcijos taip pat būtų taikomos Užsienio reikalų ministerijos atstovei spaudai Marijai Zacharovai.
Jeigu bus pritarta siūlomoms sankcijoms, ES uždraus keliauti 23 asmenims ir įšaldys jų turtą. Taip pat bus įšaldytos trijų bankų ir liūdnai pagarsėjusio interneto „trolių fabriko“, įsikūrusio Sankt Peterburge, lėšos.
Planuojamas būtent toks atsakas į Rusijos prezidento V. Putino sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko srityse esančių apsišaukėliškų „respublikų“ nepriklausomybę. Taip pat blokas turėtų įvesti sankcijų 351 Rusijos Valstybės Dūmos deputatui, balsavusiam už minėtųjų „respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą.
Be to, bus dar labiau apribotos Rusijos vyriausybės galimybės gauti pinigų ES finansų rinkose. ES pareigūnai taip pat ruošia priemones uždrausti prekybą su dviem Rusijos kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje (panašiai buvo pasielgta 2014 m. Rusijai aneksavus Krymą).
„Regis, visi pritaria sankcijų priėmimui“, – sakė ES diplomatas.
Remiantis sankcijų sąrašo projektu, kurį matė „The Guardian“ reporteriai, jo viršuje atsidūrė S. Šoigu, nes jis „yra atsakingas už bet kokius karinius veiksmus prieš Ukrainą“.
Už jo rikiuojasi Antonas Vaino, V. Putino administracijos vadovas, „vaidinantis aktyvų vaidmenį priimant sprendimus“, Igoris Osipovas, Juodosios jūros laivyno vadas, bei Rusijos oro ir kosmoso pajėgoms vadovaujantis Sergejus Surovikinas.
Vakarai skelbia Rusijai sankcijas dėl pradėtos invazijos į Ukrainą
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė naujas griežtas sankcijas Rusijai dėl pradėtos invazijos į Ukrainą, bet sakė, kad vis dar yra laiko ir karo galima išvengti, nors Vladimiras Putinas planuoja pasiųsti karių už Rusijos sienų.
Kiek vėliau ekonomines sankcijas Rusijai paskelbė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau, Maskvos veiksmus prieš Ukrainą pavadinęs „visiškai nepriimtina tolesne invazija į suverenią valstybę“.
Anksti trečiadienį JAV ir Kanados pavyzdžiu pasekė Japonija ir Australija, paskelbusios griežtų priemonių Maskvai ir asmenims, susijusiems su agresija prieš Ukrainą.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad jo šalies sankcijos nukreiptos prieš Rusijos saugumo tarybos narius, besielgiančius „tarsi banditai ir chuliganai“.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – antradienį vieningai pritarė V. Putino planams dislokuoti „taikdarių“ dviejuose separatistiniuose Ukrainos regionuose, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino pirmadienį, ir, potencialiai, kitose Ukrainos dalyse.
J. Bidenas antradienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai „pirmąjį paketą“, įskaitant pastangas atkirsti šią šalį nuo tarptautinių finansų, ir pabrėžė, kad tai yra atsakas į Maskvos pradedamą invaziją Ukrainoje.
JAV lyderis pridūrė, kad sankcijos taip pat bus nutaikytos į Rusijos finansų institucijas ir „elitą“.
Tačiau jis paliko diplomatijos galimybę, siekiant užkirsti kelią Rusijos plataus masto invazijai.
„Nekyla klausimų, kad Rusija yra agresorė, tad blaiviai vertiname mums kilusius iššūkius, – sakė prezidentas. – Vis dėlto dar yra laiko, kad užkirstume kelią blogiausiam scenarijui, atnešiančiam neapsakomas kančias milijonams žmonių.“
J. Bideno pranešimas buvo paskelbtas Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai pristačius savo naujų sankcijų pirmąjį paketą, Vakarų šalims koordinuojant pastangas spausti Rusijos prezidentą V. Putiną.
Vokietija taip pat paskelbė stabdanti licencijos išdavimą Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.
Tačiau Maskva pareiškė, kad sankcijos duos priešingą rezultatą.
JAV vadovaujamos sankcijos „pakenks pasaulinėms finansų ir energijos rinkoms“, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas.
Pasak jo, paprasti amerikiečiai „pajus visas kylančių kainų pasekmes“.
„Atmeta diplomatiją“
V. Putino planai vis dar nėra aiškūs, bet Vakarų pareigūnai jau kelias savaites įspėja, kad jis rengia didelio masto invaziją į Ukrainą. Šis žingsnis galėtų išprovokuoti katastrofišką karą Europoje.
J. Bideno administracija užsiminė nebetikinti, kad Rusija rimtai nori išvengti konflikto. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pranešė atšaukęs ketvirtadieniui planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Dabar, kai matome pradedamą invaziją, o Rusija aiškiai parodė, kad... atmeta diplomatiją, nėra prasmės šiuo metu rengti susitikimo“, – sakė A. Blinkenas.
Kalbėdamasis su žurnalistais V. Putinas sakė, kad tarpininkaujant Vakarų šalims sudaryti Minsko taikos susitarimai, kuriais siekta užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nebeegzistuoja, ir pripažino separatistų pretenzijas į didesnę teritoriją nei jie kontroliuoja dabar.
V. Putinas pridūrė, kad Rusijos pajėgų dislokavimas „priklausys nuo konkrečios situacijos“, ir, regis, pasiūlė Ukrainai išeitį – atsisakyti siekio įstoti į NATO.
„Geriausias būdas išspręsti šį klausimą būtų toks, kad... šiandieninė Kijevo valdžia pati atsisakytų stojimo į NATO. Iš esmės – realizuotų neutraliteto idėją“, – sakė V. Putinas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai.
„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė jis po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.
Tuo metu ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba susitikęs su J. Bidenu paprašė didesnės karinės pagalbos.
Rusijos sprendimas pripažinti prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ išprovokavo ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso pasmerkimą. Jis Rusijos veiksmus pavadino „mirtinu smūgiu [JT] Saugumo Tarybos patvirtintiems Minsko susitarimams“.
„Tolesnė karinė agresija“
J. Bidenas sakė, kad Vašingtonas toliau tieks gynybai skirtų ginklų Ukrainai ir dislokuos daugiau JAV karių NATO sąjungininkėse Rytų Europoje.
Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai.
Kijevas atšaukė savo aukščiausio rango diplomatą Maskvoje, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad V. Putino sprendimas pripažinti separatistinius regionus pranašauja „tolesnę karinę agresiją“ prieš Ukrainą.
Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad ES užsienio reikalų ministrai „vienbalsiai pritarė pirminiam sankcijų paketui“.
J.-Y. Le Drianas taip pat atšaukė susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru.
JK įvedė sankcijas penkiems Rusijos bankams ir trims milijardieriams. Panašias priemones paskelbė Kanada.
Kai kuriose sostinėse diskutuojama, ar Rusijos pajėgų pasiuntimas į Ukrainos teritorijas, kurias jau kontroliuoja Maskvos remiami separatistai, prilygsta visiškai invazijai, turinčiai išprovokuoti griežčiausias sankcijas.
Tačiau V. Putino retorika neabejotinai padidins susirūpinimą.
Rusija paskelbė užmezgusi diplomatinius santykius „ambasadų lygiu“ su dviem prokremliškų separatistų kontroliuojamomis teritorijomis Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų kovojančiomis su Ukrainos pajėgomis. Konfliktas jau pareikalavo per 14 tūkst. gyvybių.
„To nesitikėjome“
Antradienį Rytų Ukrainoje per susirėmimus su separatistais žuvo ukrainiečių karys, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė Ukrainos kariuomenė.
Prie fronto linijos esančiame Ščastios miestelyje aplink elektrinę griaudėjo artilerijos ugnis, o išsigandę gyventojai laukė Rusijos pajėgų dislokavimo.
Praėjusią naktį sviedinys pataikė į 59 metų Valentynos Šmatkovos buto stogą, išdaužė langus.
„Karą praleidome rūsyje“, – sakė ji apie 2014 metų kovas.
„Tačiau to nesitikėjome. Niekada negalvojome, kad Ukraina ir Rusija nesusitars“, – pridūrė ji.
